Vieni smalsauja patiekalų receptų, kad kitą kartą patys tokių pabandytų pasigaminti, kiti apsidžiaugė radę įdomių  ir skanių dovanų artimiesiems ar svečiams iš užsienio.

Kermošius dabartinėje Kauno rotušės aikštėje - ne šių laikų sumanymas. Anksčiau ši centrinė miesto aikštė tarnavo ne kaip turistų, o kaip turgaus prekeivių ir pirkėjų traukos vieta. 

Senovėje Rotušės aikštėje vyko turgūs, mugės, iškilmės, kiti renginiai, tad simboliška, jog per šį savaitgalį vykstančias Hanzos dienas čia taip pat verda prekyba ir linksmybės.

Mugėje apstu ypatingų, autentiškų ir tradicinių gaminių bei juos pristatančių ūkininkų ir amatininkų, pelniusių Lietuvos tautinio paveldo ženklą.

Istorinio saldiklio - medaus, kuris senovėje būdavo šventiniu atributu,  taip pat netrūko šioje mugėje. 

O kas be jo būdavo ant lietuvių stalo senaisiais laikais? Bulvės juk - palyginti naujas lietuvių virtuvės atradimas, tad nukeliavus į kiek tolimesnę praeitį proproproproprosenelių lėkštėse nei jų, nei cepelinų nebūtume radę nė kvapo.

Barokinėje virtuvėje šiaip jau buvo gausu mėsos. Kalbant apie dabar ant bangos esančią sveikos gyvensenos madą - daržoves ir vaisius, valstiečiai turėjo tenkintis gana ribota jų įvairove, tačiau mūsų skonis mažai tepasikeitęs iki šiol. Kopūstai, morkos, ropės, burokai, obuoliai, kriaušės - beveik visi jie yra dažni ir dabartinių lietuvių pirkinių krepšeliuose. 

Tai, kad senovės lietuviai valgė daug iš grūdų gaminamų kepinių, kurių populiariausia buvo, aišku, duona. Ši tendencija puikiai atspindėta ir šio savaitgalio kermošiuje. Jame galima įsigyti įvairių įvairiausios duonos, kaip ir pieno gaminių.

Varškė, sūris - kaip buvo, taip ir liko neatsiejama mūsų mitybos dalis.