Kaip žinoma, referendumo britams prireikė tam, kad šalies kontrolė vėl būtų jų rankose. O dabar susidaro toks įspūdis, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė, o su ja ir dešinioji spauda, panoro iš gudraujančių „nesusitaikėlių“ (angl. Remoaners) perimti dar ir anglų kalbos kontrolę.

„Nėra tokio dalyko kaip pasirinkimo tarp „kietojo“ ir „minkštojo“ pasitraukimo iš ES scenarijų“, – neseniai sakė Britanijos premjerė Theresa May.

Britų naujienų portalas dailymail.co.uk tokius pasitraukimo scenarijų epitetus pavadino George`o Orwello naujakalbe.

Šalies teisingumo ministras Michaelas Gove`as reiškia nepasitenkinimą, esą šios etiketės klijuojamos siekiant visuomenėje išprovokuoti nemalonias asociacijas su įvairiais „kietais“ dalykais – kietu muštru mokykloje, kietu lėktuvo nusileidimu ir panašiai.

Pasak B. Chu, tai gana savotiška gynybinė pozicija – ar iš tiesų „Brexit“ projektas toks trapus, kad įvairūs semantiniai savo mūšį jau pralaimėjusių „pasilikėlių“ (angl. Remainers) išvedžiojimai galėtų sugriauti visus šalies planus?

Neseniai viešumoje pasigirdo kalbos apie dar vieną, šįkart – „Brexit“ šalininkų nukaldintą, – „švaraus“ (angl. clean) pasitraukimo iš ES scenarijų.

Vis dėlto, autoriaus teigimu, reikia su „Brexit“ šalininkais susitarti. Derėtų pamiršti etiketes ir kalbėti apie ekonominę ir institucinę tikrovę. Toliau B. Chu glaustai apžvelgia penkis galimus „Brexit“ scenarijus, kurių tikroviškumas iki 2019 m. gali pasitvirtinti arba ne.

1-asis „Brexit“ scenarijus

Jungtinė Karalystė (JK) išstoja iš ES. Britai nebeturi savo atstovų nei Europos Parlamente, nei Europos Vadovų Taryboje. Jie nebevaidina jokio reikšmingo vaidmens nustatant bendrosios rinkos taisykles. Vis dėlto, net jei ir taip, britai vis dar gali išlikti bendrojoje rinkoje ir galbūt net ES muitų sąjungoje. Tai reiškia, kad Britanija ir toliau kasmet moka įnašą į ES biudžetą.

Pagal šį scenarijų Jungtinei Karalystei taip pat tektų susitaikyti su laisvu asmenų judėjimu, nors, jei iškiltų „rimtų sektorinio ar regioninio pobūdžio ekonominių, visuomeninių ar aplinkosaugos sunkumų“, dėl tam tikrų srauto apribojimų gal ir būtų galima derėtis – mat tokia tvarka galioja Norvegijai ir Lichtenšteinui. Jei būtų veikiama pagal 1-ąjį „Brexit“ scenarijų, prekybos ryšius su Europa palaikančios JK įmonės patirtų mažiausiai žalos.

2-asis „Brexit“ scenarijus

Jungtinė Karalystė išstoja iš ES, tačiau lieka bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje, kaip ir pagal 1-ąjį scenarijų, tačiau tik laikinai, t. y., kol bus sudarytas naujas ilgalaikis prekybos susitarimas su ES. Šį laikotarpį JK taip pat galėtų išnaudoti deryboms dėl prekybos santykių su likusia pasaulio dalimi.

Kaip ir pagal 1-ąjį scenarijų, tai būtų kelias, kuriuo einant Britanijoje įsteigtos verslo įmonės patirtų palyginti nedaug žalos. Be to, Britanija išloštų nemažai brangaus laiko, mat daugelis prekybos ekspertų abejoja, ar dvejų metų laikotarpio, kuris prasidės tą akimirką, kai bus aktyvuotas 50-tas straipsnis, britams pakaks susiderėti dėl naujų prekybos saitų ne tik su likusia ES dalimi, bet ir su kitomis šalimis, su kuriomis Britanija dabar laisvai prekiauja kaip ES narė.

Tarp kitko, rinktis būtent tokį perėjimo modelį yra siūlęs naujasis „Brexit“ reikalų sekretoriaus Davido Daviso patarėjas Raoulis Ruparelis.