Šiuo metu Vyriausybėje svarstoma nauja mažųjų laivų tikrinimo tvarka. Keisti ją verčia reiškiniai, kurie įvardijami kaip korupcija.

Laivų būklės deklaracijos

Iki šiol mažųjų laivų tikrinimo sistemoje yra rimta spraga. Mažųjų ir pramoginių laivų technines apžiūras vykdo Lietuvos saugios laivybos administracijos padaliniai. Jos padaliniai tuo pat metu vykdo ir laivų techninės būklės priežiūrą bei saugios laivybos užtikrinimo valstybinę kontrolę. Tai yra tarsi kontroliuoja pati savo veiklą.

Iš to kai kuriems Seimo nariams ir kilo minčių, kad būtina keisti mažųjų laivų techninės būklės tikrinimo bei kontrolės sistemą, taip mažinant galimos korupcijos apraiškas.

Seimo nariams Kęstučiui Daukšiui, Algimantui Salamakinui, Artūrui Skardžiui ir Zitai Žvikienei atrodo, kad tos pačios administracijos, kad ir skirtingų padalinių atstovai lengviau ką nors susitars nei skirtingų valstybės institucijų atstovai.

Pasiūlymai pakankamai revoliuciniai. Siūloma atsisakyti pramoginių laivų techninės būklės tikrinimo. Pakaktų, kad patys pramoginių laivų savininkai deklaruotų savo laivų techninę būklę. Taip neva atkristų daugybė situacijų, kurios gali būti susietos su korupciniais reiškiniais.

Pagal naująją tvarką patiems laivų savininkams deklaravus laivų techninę būklę vėliau atitikimą deklaracijai nustatytų Lietuvos saugios laivybos administracijos mažųjų laivų inspektoriai įvairių reidų ir papildomų tikrinimų metu.

Revoliucinis siūlymas

Taip pat siūloma kontroliuoti tik keleivinius komerciniais tikslais plukdančius pramoginius laivus. Ir čia numatyta revoliucinių pakeitimų.

Pramoginių keleivinių laivų būklę tikrintų, tai yra technines priežiūras atliktų, ne Lietuvos saugios laivybos administracija, ką ji daro dabar, o valstybės įmonė „Vidaus vandens kelių direkcija“.

Pramoginių laivų, kurie naudojami komerciniams tikslams žmonėms plukdyti, techninę būklę tikrintų Lietuvos saugios laivybos administracija. Ji taip pat tvarkytų ir Vidaus vandens laivų registrą.

Taip būtų atskirtos laivų techninės priežiūros vykdytojo ir saugaus plaukiojimo bei techninės būklės kontrolės funkcijos.

Piktnaudžiavimų būta

Savo laiku kaip principingas laivybos inspektorius garsėjęs jūrų kapitonas Bronislovas Bernotas mano, kad komercinių laivų techninės apžiūros turi išlikti, negalima rizikuoti žmonių sveikata ir gyvybėmis, nes laivai yra pavojingos vandens transporto priemonės.

„Jei būtų priimtas sprendimas nekomercinių pramoginių laivų savininkams tik deklaruoti jų laivų techninę būklę, turėtų būti stiprinama vidaus vandens laivybos inspekcija, kad griežčiau kontroliuotų ar teisingai savininkai deklaruoja savo laivų būklę“, - mano B.Bernotas.

Jis neslėpė, kad vidaus vandens laivybos sistemoje visais laikais buvo nemažai korupcijos apraiškų. Jis prisiminė atvejus, kai atskiruose regionuose vykstant reidams vietiniai inspektoriai kajutėje slėpdavosi nuo sulaikytų laivų savininkų, bijojo pažvelgti jiems į akis, nes turėjo kažkokių susitarimų.

Prieš kelis metus ir Lietuvos saugios laivybos administracijoje nuskambėjo kaltinimai vienam iš jos mažųjų laivų inspekcijos vadovų piktnaudžiavus tarnyba. Po šių kaltinimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tikrinimų jis buvo atleistas iš tarnybos. Su šiuo įvykiu tuomet buvo siejamas ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus atleidimas.

Kas prižiūrės vandens kelius?

Funkcijų išskaidymas nėra visai priimtinas daliai Vyriausybės narių. Savarankiškam laivų techninės būklės deklaravimui dauguma Vyriausybės narių būtų linkę pritarti. Tokia tvarka egzistuoja daugelyje Vakarų Europos šalių.

Labiausiai kliūva tai, kad laivų techninės apžiūros funkcijos būtų perduotos valstybės įmonei „Vidaus vandens kelių direkcija“. Mat jos tikslas yra prižiūrėti Lietuvos vidaus vandens kelius, plėsti jų tinklą.

Ji gal ir galėtų vykdyti laivų techninės būklės kontrolę, bet tai pareikalautų papildomo techninio pertvarkymo. Šiuo metu Vidaus vandens kelių direkcija prižiūri 820 kilometrų valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių 12-oje maršrutų, iš kurių keturi susiję su Nemuno upe, du su Kuršių mariomis. Dar aštuoni maršrutai yra vietinių vandens kelių, pagrinde Šilutės, Klaipėdos ir Trakų rajonuose. Jų ilgis 60 kilometrų.

Pagrindinės šios įmonės bazės yra Kaune, Uostadvaryje ir Neringoje.