Galėjo taip nutikti, kad Vasario 16-ąją tarp Nepriklausomybės akto signatarų nebūtų mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus. Buvo kėsintasi į jo gyvybę. Tiesa, tai vyko gerokai anksčiau – dar 1887-aisias.

Maskvos universitete įgijęs gydytojo profesiją, J. Basanavičius išvyko į Bulgariją. Čia, kaip jis pats rašo, vietos gyventojas atėjo ir pasikvietė jį, gydytoją, pas esą segančią savo seserį. Pakeliui bulgaras išsitraukė revolverį ir kelis kartus į J. Basanavičių šovė: kartą – į ranką, kitą kartą – į petį, bet galiausiai gydytojas pabėgo ir liko gyvas.

Įvyko teismas, bulgaras nuteistas kalėti 15 metų. Teismas nustatė, kad pasikėsinimo priežastis – neapykanta svetimtaučiui. Tačiau šis pasikėsinimas yra apipintas įvairiais gandais ir daug kam atrodo, kad viso to priežastis – toli gražu ne neapykanta svetimtaučiui.

Apie pasikėsinimą į J. Basanavičių žiūrėkite „Istorijos detektyvų“ ištraukoje. [6]