Sovietinės pramonės objektų žlugimas turėjo ir teigiamą aspektą – per porą dešimtmečių oro tarša sumažėjo keletą kartų. Kai kurie pramonės segmentai atsigauna, bet šiuolaikinės gamyklos aplinkai ir žmogui nėra tokios atšiaurios. Nepaisant to, oro užterštumas didėja, ir dėl to kaltas ne tik vis dar besipučiantis automobilių parkas.

Daug pelnytų kritikos strėlių vis smigo į privačių namų savininkus, įvairias krosnis kūrenančius malkomis, anglimis, baldais, parketu, padangomis – viskuo, kas dega. Prie jų prieš keletą metų prisidėjo į dangų kaminus pradėję kelti vadinamieji nepriklausomi šilumos gamintojai. Malkų atliekomis maitinami katilai dirbo lyg pinigų spausdintuvai, kalbėta apie šiais laikais neregėtą investicijų į biznį atsipirkimo laiką – dvi žiemos.

Šiandien tokių nepriklausomų lupikautojų Kaune yra jau septyni. Dar keli domisi kauniečių kišenių turiniu, tačiau entuziazmas yra gerokai priblėsęs. Saiko nesuvaldantiems katilinių savininkams vis labiau veržiamas apykaklis. O labiausiai baugu dėl dviejų gigantų, kurie Kauną šiluma užlieti žada jau po kelerių metų.

Šalia magistralės sklypą jau pasimatavo atliekas deginti pasiryžę suomiai. Septyni nykštukai sako, kad ir toliau bandys pūsti žarijas krosnyse, tačiau šiukšles ryjantis milžinas bus ne tik didelis, bet ir turi galingą užtarėją – "Lietuvos energiją".

Lietuvius įkurti ugnį pasišovė pamokyti ne tik suomiai. Šią savaitę pranešta, kad kinai ketina investuoti į šiuo metu tik per pačius šalčius užriaumojančią Kauno termofikacijos elektrinę. Jei kinai neblefuoja, pats didžiausias kaminas Kaune greitai išmes ne tik mažiausiai kenkiančius dūmus, kurie išsiskiria deginant gamtines dujas, bet ir pūs tamsius biokuro ir akmens anglių dūmų debesis.

Valdžia ramina, kad viskas kontroliuojama. Taip, kaip kontroliuojami padangų degintojai?