Europos Sąjunga (ES) pareiškė nepritarianti bandymams „monopolizuoti kovą su nacizmu“ ir susilaikė Jungtinėse Tautose balsuodama dėl rezoliucijos, kuria, anot Maskvos, siekta pasmerkti nacizmo šlovinimą.

ES nurodė reiškianti pagarbą sąjungininkams, kurie Antrojo pasaulinio karo metais įveikė nacizmą, tačiau pabrėžė, kad būtina prisiminti tai, jog po karo kai kurios Europos šalys liko okupuotos.

„Turėtume prisiminti, kad Antrasis pasaulinis karas atnešė skausmingus padalijimus Europoje ir daugybei Europos šalių Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė ne laisvę, bet okupaciją ir daugiau nusikaltimų žmoniškumui“, - rašoma ES pareiškime.

ES taip pat išsakė nerimą dėl Rusijos bandymų „piktnaudžiauti svarbiu kovos su neonacizmu tikslu besitęsiančios krizės Ukrainoje kontekste“.

Rusijos siūlytoje rezoliucijoje be kitų dalykų „reiškiamas gilus susirūpinimas“ dėl to, kad prieš antihitlerinę koaliciją kovoję asmenys skelbiami nacionalinių išsivadavimo judėjimų dalyviais bei dėl „bandymų niekinti ar išmontuoti paminklus, pastatytus prisiminti tuos, kurie kovojo prieš nacizmą Antrojo pasaulinio karo metu“.

ES teigė, kad tokiomis formuluotės siekiame pateikti vienpusišką istorijos interpretaciją, o tai patvirtina bandymai teisinti karo išvakarėse nacių ir sovietų pasirašytą paktą, kuriuo sutarta pasidalyti Rytų Europą.

„Kovą prieš rasizmą sutelkiant į istorijos mokymą, paminklus ar klaidingą nuorodą į nacionalinius išsivadavimo judėjimus ar kitus politiškai motyvuotus klausimus, tai ne tik nepatenka į žmogaus teisių darbotvarkę, bet ir siekiama monopolizuoti kovą prieš nacizmą (pateikiant vienpusišką istorijos interpretaciją), kaip rodo bandymai teisinti Molotovo - Ribbentropo paktą“, - teigiama dokumente.

Rusijos inicijuotai rezoliucijai pritarė 126 valstybės. Prieš balsavo keturios, įskaitant JAV, Kanadą ir Ukrainą, susilaikė 53 šalys.

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo pabaiga kelia prieštaringų vertinimų, nes po karo šalys liko okupuotos Sovietų Sąjungos.