Sporto lažybas stebinčios organizacijos jau ne vienus metus trimituoja, kad lažybų mafija lobsta iš Lietuvos sporto. Kai ką tokia padėtis tenkina, tačiau ji gali pasikeisti priėmus Baudžiamojo kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas.

Numatoma ir belangė

Seimas po pateikimo jau pritarė projektams, kuriuos priėmus, asmenims, iš anksto susitarusiems dėl profesionalių sporto varžybų rezultatų, grės baudžiamoji atsakomybė. "Tas, kas paveikė profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą siekdamas apgaule visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą, jeigu nebuvo sukčiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ar piktnaudžiavimo požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų", – pažymima Seimo nario Valdo Vasiliausko pateiktame projekte.

Seimo nariai pritarė dokumentui, kuriame taip pat numatoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, jeigu jis savo noru, iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai pranešė teisėsaugos institucijai, suteikė svarbios informacijos ir aktyviai bendradarbiavo išaiškinant nusikalstamą veiką.

"Tiesą sakant, idėjos autorius ne aš, o kolega Juras Požela. Jis dar praėjusių metų pabaigoje Seimui buvo pateikęs analogišką įstatymo pataisą. Deja, tiek prokurorai, tiek Seimo Kanceliarijos teisininkai ją sukritikavo ir parlamentarai nepritarė politiko siūlymui. Atseit, Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę asmenims, dalyvavusiems susitariant dėl sporto varžybų eigos arba rezultatų, tad siūlymas yra perteklinis. Tačiau praktika rodo ką kita – kriminalistai atlieka bent keturis ikiteisminius tyrimus dėl galimų išankstinių susitarimų prieš varžybas, tačiau vargu ar jie pasieks teismus. Įstatymas reikalauja, kad būtų nustatyta galimo nusikaltimo padaryta materialinė žala, o kalbant apie susitarimus sporto varžybose konkrečios žalos nustatyti praktiškai neįmanoma. Galima tik spėti, kiek pinigų lažybų punktuose neteko statytojai, o kiek susišlavė sporto mafija arba susitarimų dalyviai", – "Kauno dienai" sakė V.Vasiliauskas.

Šalies Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis dienraščiui patvirtino, kad sunkumų tiriant galimus išankstinius susitarimus prieš sporto varžybas išties patiriama: "Mes savo pastebėjimus ir pasiūlymus pateikėme Vidaus reikalų ministerijai. Manau, priėmus minėtas įstatymo pataisas ikiteisminiai tyrimai vyks sklandžiai."

Lietuva – juodajame dešimtuke

Lažybų statistika Lietuvos sportui negailestinga. "Norint kovoti su liga, pirmiausia reikia ją sąžiningai pripažinti. Nutylėjimas tik blogins būklę. Gaila, kad į futbolo federacijos kvietimus visiems ryžtingai stoti į bekompromisę kovą su sukčiavimu sporte kitos federacijos neatsiliepia. Mūsų nuomone, glaudus bendradarbiavimas su teisėsauga ir tarptautiniais partneriais, viešumas yra pagrindinis būdas norint užkirsti kelią sukčiavimui, – teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas. – Kartais atvirumo teks siekti ir aukojant mūsų pačių įvaizdį."

Kalbant apie futbolą, pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros "Sportradar" 2012 m. pabaigos duomenimis, Lietuva patenka į sąrašą dešimties valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. Agentūros teigimu, mūsų šalyje 2011 m. vyko 19 įtarimų sukėlusių futbolo rungtynių, 2012 m. – 10, 2013 m. – 26, 2014 m. – 20.

Nesąžiningų susitarimų ydą turi ne tik futbolas – mafiozų taikinyje yra visos populiariausios sporto šakos. Organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus 2013 m. pabaigoje atliktu tyrimu "Apie nesąžiningus susitarimus sporte" nustatyta, kad kas penktas šalies futbolininkas ir kas septintas krepšininkas žino arba įtaria dalyvavęs sporto varžybose, dėl kurių rezultato susitarta iš anksto. 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų mano, kad nesąžiningi susitarimai dėl sporto varžybų rezultato paplitę. Pasiūlymų dalyvauti susitarimuose dėl sporto varžybų baigties asmeniškai sulaukė 15 proc. futbolininkų ir 20,5 proc. krepšininkų. 42,1 proc. krepšininkų ir 38 proc. futbolininkų nurodo, kad jiems teko girdėti, jog sportininkai bent kartą patyrė spaudimą įsitraukti į nesąžiningus susitarimus.

"Teikti projektą paskatino ir Lietuvos futbolo federacijos vadovybė, kuri ypač suinteresuota išgyvendinti galimus išankstinius susitarimus prieš varžybas", – V.Vasiliausko teigimu, futbolo atstovai šiandien yra aktyviausi kovojant už sąžiningą profesionalųjį sportą.

Neįsiklausė į perspėjimus

"Kad komandinių sporto šakų varžybose galimi išankstiniai susitarimai, neretai galima spręsti pagal komandos šeimininkus ir žaidėjus. Kai Gargždų "Bangos" savininkais tapo Rusijos piliečiai, Pakruojo "Kruojos" – mums nežinomi asmenys iš Honkongo, rajonų vadovus įspėjome laukti skandalų. Mūsų perspėjimai pasitvirtino ir šiandien galima tik numanyti, kas lažybų punktuose galimai susišlavė didžiules sumas", – LFF prezidentas Julius Kvedaras "Kauno dienai" teigė, kad federacija stengiasi iš anksto užkirsti kelią galimiems išankstiniams susitarimams.

Praėjusių metų gegužę Lošimų priežiūros tarnybai įtarimų sukėlė būsimos rungtynės tarp Šiaulių "Šiaulių" klubo ir tuometės šalies vicečempionės Pakruojo "Kruojos" vienuolikių. Įtarimų, kad rungtynės yra galimai sutartos, sukėlė įtartina koeficientų kaita lažybų kontorose. Šį procesą akylai stebėjusi tarnyba oficialiai informavo LFF, kuri ėmėsi priemonių, kad užkirstų kelią galimomis manipuliacijomis rezultatais. LFF Sąžiningo žaidimo skyrius susisiekė su klubų vadovybe ir primygtinai rekomendavo atkreipti dėmesį ir bendradarbiauti užkertant kelią rungtynių manipuliacijai.

"Kruojai" tai jau buvo antrasis signalas. LFF drausmės komitetas buvo ką tik paskelbęs sankcijas klubui dėl sporto etiką ir sąžiningo žaidimo principus pažeidžiančio elgesio – pavasarį Marijampolės "Sūduvai" pasvaliečiai pralaimėjo rezultatu 0:3. Įtarta, kad būta išankstinio susitarimo. Iš visų LFF vykdomų varžybų trims mėnesiams diskvalifikuoti trys žaidėjai – nigerietis Prince'as Etuwe, portugalas Eldonas Maquemba, brazilas Felipe Gomesas, komandos treneris iš Portugalijos Divaldo Alvesas ir  vartininkų treneris Bruno Ribeiro. Trims savaitėms iš žaidimo pašalintas ir vienas lietuvis – gynėjas Valdas Pocevičius.

Atliekamas tarptautinis tyrimas

Šių metų vasaros pabaigoje Pakruojo "Kruojos" klubas pranešė apie pagrindinės komandos pasitraukimą iš A lygos čempionato ir "Kruojos-2" komandos pasitraukimą iš LFF pirmosios lygos pirmenybių.

"Buvo atvažiavęs Pakruojo rajono meras, teiravosi, kokia galimybė yra komandai žaisti bent antrojoje lygoje. Aš priminiau: kodėl neklausėte, kai federacija išsakė abejonių dėl komandos savininkų, žaidėjų?" – "Kauno dienai" sakė J.Kvedaras ir pabrėžė, kad neaišku, kuo baigsis UEFA atliekamas tyrimas.

Įtarimų krito ir ant kitų futbolo klubų, kai kurių – ne po vieną kartą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Gargždų "Banga" rezultatu 0:2 pralaimėjo Klaipėdos "Atlanto" vienuolikei. Įtarimai buvo tokie akivaizdūs, kad po tyrimo LFF uždraudė "Bangos" viceprezidentui iš Rusijos Dmitrijui Baidai dvejus metus verstis veikla, susijusia su futbolu, jo tautietį vartininką Soslanbeką Aršijevą diskvalifikavo iki sezono pabaigos. Tačiau po kelių mėnesių "Banga" vėl pagarsėjo keistomis rungtynėmis. Ji "Trakams" pralaimėjo rezultatu 4:0. LFF tyrimą pradėjo sulaukusi signalo iš  "Sportradar", pranešusios, kad prieš šias rungtynes Azijos lažybų punktuose neadekvačiai išaugo statymai.