Šiandien uostamiestyje su dienraščiu „Klaipėda“ išėjo spalio „Durys“ – dešimtasis mėnesinio kultūros ir meno žurnalo šių metų numeris. 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas „Klaipėdos“ laikraščio leidinys toliau įdėmiai fiksuoja, tyrinėja, analizuoja ryškiausius uostamiesčio bei Klaipėdos krašto kultūros ir meno reiškinius.

Teatro atradimai

Belaukiant didžiojo Klaipėdos dramos teatro atidarymo po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos, dabar klaipėdiečių dėmesys sutelktas į artėjančią šventę ir sugrįžimo premjerą – Arvydo Juozaičio pjesės „Karalienė Luizė“ pastatymą. Tikimasi, kad jis, rašoma „Duryse“, „atvers teatrą naujam gyvenimui, nuties taką ilgai lauktam atgimimui“. Taigi ne atsitiktinai spalio numerį pradeda Valentinos Žigienės interviu su pagrindinį Karalienės Luizės personažą įkūnijančia aktore, dainų tekstų autore, dainininke, televizijos laidų vedėja Inga Jankauskaite. „…Kuo toliau žengiame kurdami spektaklį, tuo labiau matau, koks platus ir įvairialypis, kaip kruopščiai išrašytas vaidmuo. Jis nėra nei padrikas, nei fragmentiškas. Jis suteikia galimybę man, – ačiū Dievui už šią dovaną, – tapyti labai plonu teptuku“, – sakė aktorė, negailėdama gerų žodžių pjesės autoriui (I.Jankauskaitė: gebėti pasakoti – svarbiausias aktoriaus įgūdis).

Teatro – tik šiuosyk muzikinio – temą tęsia muzikologė Danguolė Vilidaitė, apžvelgdama ir įvertindama vieną naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – Dano Goggino „Šounuolynas“. Jį šiąvasar uostamiestyje pastatė lietuvių kilmės režisierius ir choreografas iš JAV Johnas Staniunas. „Klaipėdietiškojo pastatymo stiprioji pusė yra ne tik spektaklio dinamiškumas, šmaikščios mizanscenos, bet ir nuolatinis aktorių bendravimas su publika. (…) Žavi atlikėjų (vaidina tik jos penkios) mokėjimas įsijausti, prasmingai užpildyti sceną, veiksmo įtampą išlaikyti iki pat jo pabaigos. Dainavimas, šokio judesys ir vaidinimas čia harmoningai dera, papildo vienas kitą. Nerealus „kvintetas“, – neslėpė susižavėjimo muzikologė (Šou plius vienuolynas lygu „Šounuolynas“).

Liaudyje sakoma, kad viščiukus skaičiuoja rudenį. Todėl, anot teatrologės Jūratės Grigaitienės, gana simboliška Klaipėdos jaunimo teatro veiklą aptarti tokiu metų laiku. Kartu tai proga ne tik sugrįžti prie Klaipėdos universiteto Menų akademijos vaidybos studijų baigiamųjų diplominių darbų, bet ir užmesti akį į Valentino Masalskio, kaip režisieriaus ir pedagogo, mokyklą, jos perspektyvą (Klaipėdos jaunimo teatras keičiasi).

Pro „Durų“ „Langą“ galima apžvelgti ir Klaipėdos pilies teatro gastrolių trajektorijas, šį rudenį siekiančias Azijos šalis; sužinoti, ką klaipėdietis aktorius ir režisierius Benas Šarka veikė trumpų filmų festivalyje Vokietijoje…

Muzika ir permainos

Žurnalo muzikos puslapiuose muzikologė Daiva Kšanienė pristato kompozitorę Loretą Narvilaitę ir jos muzikines aistras. Anot autorės, „Klaipėda, kaip ir visa Lietuva, gyvendama masinės kultūros apsuptyje, dar gali džiaugtis, turėdama, deja, negausų – tik penkių, vis retėjantį ryškių profesionalių kompozitorių būrelį. Tarp jų – originalaus meninio mąstymo, garsėjanti ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių kompozitorė L.Narvilaitė, savo meninę prigimtį dalijanti dviems rimtosios muzikos sferoms – kūrybai bei akademinio koncertinio gyvenimo vadybai reprezentacinėje Klaipėdos koncertų salėje“. Jos gyvenimas pulsuoja tarp Klaipėdos ir Vilniaus. „Būtų blogai, jei gyvenčiau vien čia ar vien ten, – sako muzikė. – Dabartinėje situacijoje ir slypi originalumas. Klaipėda tam tikru požiūriu man yra pasaulio kraštas, bet įtampa tarp jos ir Vilniaus – geras akstinas veikti. Juokauju, kad gyvenu autostradoje“ (Kompozitorės L.Narvilaitės muzikinės aistros).

Čia pat ir įspūdžiai iš L.Narvilaitės sumanyto jau 11-ojo festivalio „Permainų muzika“ – jais dalijasi dalyviai ir klausytojai. Štai kompozitorius Šarūnas Nakas, festivalio užsakymu parašęs kūrinį „Geismo mašina“, kurio premjera šiemet nuskambėjo, žavisi „Klaipėdos klausytojų kantrybe ir  atidumu, ugdytu, ko gero, ne vieną dešimtmetį“. Muzikologės Rūtos Vildžiūnienės teigimu, „ne visų koncertų kūrinius norėtųsi klausytis dar kartą. Tačiau festivalio tikslas – pristatyti nepažintą muziką – yra sveikintinas“. „SISU savo dalyvavimą „Permainų muzikos“ festivalyje laiko vertingu įvykiu. Festivalio programa buvo turtinga renginiais ir bendradarbiavimu“, – džiaugiasi norvegų „SISU Percussion Group“ meno vadovas Tomas Nilsonas („Permainų muzika 2015“: dalyvių ir klausytojų įspūdžiai).

Kinas ir dailės jungtys

O kino kritikas Aivaras Dočkus žurnale pažeria pozityvių įspūdžių apie naująjį kino grando Ridley'o Scotto filmą „Marsietis“ pagal bestseleriu tapusią Andy'o Weiro knygą. Šis filmas, autoriaus žodžiais, – „daugybę teigiamų emocijų suteikianti optimistinė istorija, kokios labai reikia karų, nelaimių, teroro aktų ir pabėgėlių problemų suskaldytam pasauliui“. Be kita ko,  skaitytojai ras ir autoriaus kritišką pasiaiškinimą, kodėl ši recenzija – ne apie naujausius lietuviško kino kūrinius „Edeno sodas“ ar „Dėdė, Rokas ir Nida“... („Marsietis“ – išmani sumanaus optimisto istorija).

Dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė dalijasi įžvalgomis apie tris parodas. Vienoje jų – Nidos tapytojo Carlo Knaufo (1893–1944) kūryba, atkeliavusi iš Vokietijos, bendradarbiaujant Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijai Klaipėdoje ir Rytprūsių krašto muziejui Liuneburge. Tai jau šeštoji šių dviejų muziejų paroda, aktualizuojanti Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto dailės paveldą (C.Knaufas, Nidos tapytojas). Klaipėdos meno padangėje šį rudenį gražiai sutapo dar dvi dailės parodos – Vlado Kančiausko mažosios plastikos ir pastelių bei Edvardo Malinausko tapybos. Kaip pastebi dailėtyrininkė, „abu dailininkai yra tos pačios kartos atstovai, susiję su Klaipėda ir, žinoma, su jūra“, „svarbiausia V.Kančiausko kūryboje yra bangos ir pajūrio kopos motyvai“, o „nuotaikų ir būsenų skalė E.Malinausko jūros peizažuose – tokia pat beribė, kaip ir pati gamta“ (Du bangos motyvai).

Knygos, mugė, literatūra

Trečiąją Klaipėdos knygų mugę „Duryse“ testuoja Kristina Sadauskienė: „Pirmieji dveji metai buvo dvejone dėl ateities atmieštas teritorijos žvalgymas, trečiaisiais rengėjai jau drąsiai prakalbo apie mugės tradiciją. Tuos pirmuosius metus galima sulyginti su inkubaciniu periodu – džiaugiamasi, kad iniciatyva atsirado, kad prigijo. Bet kiti metai bus žiauresni – renginys jau įsišaknijo, dabar jis turės augti ir kviesti skaitančiuosius augti kartu. (…) Kol kas trūko, bet kitais metais norisi tikėtis augančio ambicingo poreikio mugę kurti kaip svarbų reprezentacinį renginį. O su tuo poreikiu turėtų būti vystomos ir pastangos išžvalgyti tą tariamai nykstančių skaitytojų arealą, rasti tuos, kurie dar neaptikti, bei prabilti į juos jiems sava kalba“ (Trečiųjų metų slenkstis Klaipėdos knygų mugei).

Į žurnalą integruoti literatūriniai „Gintaro lašai“, kuriuos sudarinėja rašytojas Gintaras Grajauskas, siūlo naujos knygos recenziją: Dainiaus Vanagas analizuoja Lauros Sintijos Černiauskaitės ir Renatos Šerelytės novelių rinkinį „Hepi Fjūčer“ (Ir taip jau gulinčios literatūros spardymas). Toliau publikuojamas Jovitos Saulėnienės straipsnis (Meilės samprata S.Dacho eilėse), parengtas pagal autorės pranešimą, skaitytą literatūriniame seminare „Meilės lyrika: nuo S.Dacho iki G.Grajausko“. Taip pat galima paskaityti Sondros Simanaitienės eilėraščių, Jeronimo Brazaičio iš anglų kalbos išversto amerikiečių rašytojo Rosso Macdonaldo romano „Galtono byla“ tęsinį, įvertinti „Gintaro lašų“ jaunųjų kūrybos konkurso dalyvio, jaunojo poeto Donato Pavlovo kūrybą.

Sauja istorijos

„Durų“ žurnalo spalio numerį jau tradiciškai užbaigia Jovitos Saulėnienės populiarioji publicistika: šiuosyk autorė kviečia susipažinti su istorinės pajūrio gyvenvietės Kalotės praeitimi, stabtelėti prie legendomis apipinto Kalotės ežero ir į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą įtraukto dvaro (Pamėgtais maršrutais po senosios Klaipėdos apylinkes. Kalotė).

 „Durys“ išeina kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir platinamos su tos dienos „Klaipėdos“ laikraščiu. Be to, žurnalą galima užsiprenumeruoti internetu www.kl.lt/prenumerata [5] ir gauti į namus bet kurioje Lietuvos vietoje.