Šiandien M.Žilinsko dailės galerijos prieigose atsiras interaktyvi instaliacija "Jausmų žemėlapis", kuria siekiama atkreipti dėmesį į vaikų jausmų pasaulį ir jo įvairovę.

Laikmečio problema

"Toks jausmas, kad norėdami savo vaikams suteikti geriausias galimas gyvenimo sąlygas – naujausius žaislus, intriguojančias pramogas, kokybišką išsilavinimą, pamiršome svarbiausią tikslą – užtikrinti vaikams teisę būti išgirstiems ir išklausytiems", – mintį apie interaktyvaus stendo idėją pradeda projekto iniciatorės Ina Žurkuvienė ir Ernesta Kvietkauskienė.

Mažą paviljoną primenančioje garso instaliacijoje (architektė  Lina Mozūraitė, garsinės dalies autorė Sandra Kazlauskaitė) stebėtojai kviečiami susipažinti su vaikų jausmais. "Sukurdami uždarą erdvę, norėjome pakviesti visuomenę intymesniam susitikimui su vidiniu vaiko pasauliu. Skirtingose iliustracijos vietose sujungus tris–devynias aktyvias zonas, paviljono viduryje stovintis dalyvis apsupamas harmoningos melodijos ir žodinių žinučių. Įspūdis gana stiprus ir emociškai paveikus", – sakė Goldsmiths universiteto (Didžioji Britanija) doktorantė S.Kazlauskaitė.

I.Žurkuvienė prisipažino, kad projekto idėja brendo seniai, aiškesnes formas jis įgijo po susitikimo su "Vaikų linijos" komanda. "Paaiškėjo, kad dabar svarbiausia yra ne dar kartą priminti nemokamą psichologinės pagalbos numerį, o didinti visuomenės švietimą ir kompetencijas apie vaikų jausmų amplitudę", – pasakojo ji.

Išmokti girdėti

Pernai "Vaikų linija" galėjo atsiliepti į 123 349 vaikų ir paauglių skambučius ir atsakė į tūkstantį elektroninių laiškų. Kreipdamiesi pagalbos vaikai dažnai dalinasi savo jausmais – tais, kurie jų aplinkoje kartais lieka neišgirsti, arba tais, kurių jų aplinkos suaugusieji tarytum nenori išgirsti. Jie kalba apie pyktį, baimę, skausmą, nusivylimą, liūdesį, kaltę.

"Suaugusieji neretai nemoka priimti sunkių vaikų jausmų ir reaguoja patardami vaikui neliūdėti, nepykti, nebijoti ir šiaip nešnekėti nesąmonių. Tačiau nuo tokių patarimų jausmai niekur nedingsta – vaikas ir toliau juos išgyvena, tačiau jaučiasi nesuprastas", – pasakojo "Vaikų linijos" psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Itin svarbu, kad suaugusieji mokėtų išgirsti ir priimti visokius vaiko jausmus – ir tuos, kurie mums patinka, ir tuos, kurie nepatinka – leisti vaikui juos jausti ir mokyti tas emocijas išreikšti tinkamu, konstruktyviu būdu.

Vilties zona

Apie tai, kad ne visuomet jaučiasi suprasti, kalbėjo ir į instaliacijos kūrybos procesus įtraukti vaikai. Vasarą susitikę režisierių Vytauto V.Landsbergio, Ramunės Rakauskaitės ir Agnės Marcinkevičūtės kuruojamoje kino stovykloje Pavariuose, padedami garso menininkės S.Kazlauskaitės, jie sukūrė interaktyvioje instaliacijoje girdimus garsus ir tris trumpametražius filmus.

Visi dialogai, garsai, girdimi palietus stendo aktyviąsias zonas, yra žinutės, kurias dešimties–septyniolikos metų paaugliai norėjo perduoti savo bendraamžiams ir suaugusiesiems.

Dirbtuvėse dalyvavusių vaikų manymu, atotrūkio esama ne tik mokyklose tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp tėvų bei jų vaikų. Jaunuoliai stebėjosi, kodėl suaugusiesiems taip sunku priimti faktą, kad ir vaikas gali liūdėti, būti piktas lygiai taip pat, kaip ir jie. Neturėdami galimybės išreikšti emocijų, vaikai jas užgniaužia, paslepia viduje. Neretai to padariniais tampa patyčios, pykčio protrūkiai kito atžvilgiu ir kiti nemalonūs veiksmai.

Vienas iš kūrybinių dirbtuvių vadovų V.V.Landsbergis mano, kad ateinanti karta yra savarankiškai mąstančių žmonių karta. "Šią vasarą Pavariuose vykusioje moksleivių kino stovykloje susirinko pulkelis gražaus ir mąslaus jaunimėlio. Nesinorėjo jų per daug mokyti ar jiems ką nors aiškinti; norėjosi jų klausytis ir kai ko paklausti. Nežinau, kuo pavirs tie pokalbiai – filmu, knyga, prisiminimu. Bet jie jau pavirto – šiltu, gaiviu praėjusios vasaros vėjo gūsiu, žadančiu permainas. Žadančiu, kad ateina ne kivirčo, atrodymo ir ambicijų karta, o ramesnio buvimo, analizavimo, intuityvaus žaidimo. Vilties zona, kurioje daug ramiau būti, veikti ir laukti."

Projektas, kurtas bendradarbiaujant su "Vaikų linija", verslo partneriais ir šiuolaikinio meno renginiu Kauno bienale, bus pristatomas ir Vilniuje, o kitamet turėtų keliauti po kitus Lietuvos miestus.