Prieš dvejus metus Saulėje įvykusio galingos žybsnio paskleistas dalelių srautas nepataikė į Žemę, tačiau jis grasino sukelti geomagnetinę audrą, kuri tikriausiai būtų buvusi pakankamai smarki, kad „nublokštų šiuolaikinę civilizaciją atgal į XVIII amžių“, paskelbė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Žemės orbitą 2012 metų liepos 23 dieną kirtęs didelės energijos dalelių srautas buvo galingiausias per pastaruosius 150 metų, sakoma trečiadienį NASA tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Tačiau tik nedaugelis žmonių žinojo, koks pavojus buvo iškilęs mūsų planetai.

„Jeigu tas išsiveržimas būtų įvykęs tik savaite anksčiau, Žemė būtų atsidūrusi ugnies linijoje“, – sakė atmosferos ir kosmoso fizikos profesorius Danielis Bakeris (Danielis Beikeris), dirbantis Kolorado universitete.

Tačiau „audros debesis“ smogė kosminės saulės observatorijos palydovui STEREO-A, kuris „beveik idealiai pritaikytas matuoti tokio įvykio parametrams“, pridūrė NASA.

Mokslininkai išanalizavo šiuos itin vertingus duomenis ir padarė išvadą, kad tas pliūpsnis pagal savo galią tikriausiai prilygsta įvykusiam 1859 metais ir sukėlusiam iki šiol didžiausią žinomą geomagnetinę audrą, vadinamą Karingtono įvykiu.

Ji taip pat būtų dvigubai smarkesnė negu 1989 metais įvykusi geomagnetinė audra, sugadinusi elektros tinklus visame Kvebeke, nurodė mokslininkai.

„Mūsų pastarosios studijos mane labiau negu bet kada įtikino, jog Žemei ir jos gyventojams neįtikėtinai pasisekė, jog 2012 metų žybsnis įvyko būtent tuo, o ne kitu metu“, – sakė D.Bakeris.

JAV nacionalinė mokslų akademija nurodė, kad geomagnetinė audra, panaši į įvykusią 1859 metais, šiuolaikinei ekonomikai padarytų daugiau negu 2 trln. dolerių nuostolių, o jos sukeltai žalai pašalinti tikriausiai prireiktų ne vienerių metų.

Pasak ekspertų, smarkios geomagnetinės audros gali sukelti didelio masto elektros tinklų gedimus ir sugadinti įvairias sistemas: pradedant radijo ryšiu ir palydovine navigacija, baigiant vandentiekiu, kuriame naudojami elektriniai siurbliai.

Tąsyk žybsnis Saulės paviršiuje pirmiausiai pasiuntė Žemės link galingą rentgeno ir ultravioletinių spindulių pliūpsnį, skriejusį šviesos greičiu.

Po kelių valandų pasklido didelės energijos dalelės – elektronai ir protonai, kurie gali įelektrinti palydovus ir sugadinti jų elektroninės sistemas.

Galiausiai atskriejo Saulės vainiko masės srautai – milijardai tonų įmagnetintos plazmos, kuri atstumą nuo Saulės iki Žemės įveikia maždaug per parą.

Tokius srautus dažniausiai nukreipia Žemės magnetinis laukas, tačiau tiesioginis smūgis gali būti niokojantis.

Egzistuoja 12 proc. tikimybė, kad geomagnetinė superaudra, prilygstanti Karingtono įvykiui, smogs Žemei per ateinančius 10 metų, sakė fizikas Pete'as Riley (Pitas Railis), kuris anksčiau šiais metais paskelbė straipsnį šia tema žurnale „Space Weather“.

Jo analizė grindžiama duomenimis apie geomagnetines audras, sukauptus per pastaruosius 50 metų.

„Iš pradžių pats smarkiai nustebau, kad tikimybė tokia didelė, tačiau statistika atrodo teisinga, – aiškino P.Riley. – Tai atsimerkti priverčiantis skaičius.“