Visame pasaulyje mažėjant bičių populiacijai, jų likimu susirūpinę ir Lietuvos bitininkai. Vilčių teikia rengiamos griežtesnės ūkininkavimo netoli bitynų taisyklės.

Pykstasi su ūkininku

Kaunietė Algimanta atsiimtoje savo senelių žemėje Kauno rajone, netoli Raudondvario, visas vasaras praleidžia augindama daržoves ir laikydama penkias bičių šeimas. "Anksčiau aplinkiniai laukai buvo skirti ganykloms, bet paskui gyvulių augintojų ėmė mažėti, ganyklas išsinuomojo rapsus, javus auginantys ūkininkai", – pasakojo moteris.

Moteris guodėsi, kad visai šalia jos sklypo augančius rapsus darbininkai purškia chemikalais. "Paprašiau ūkininko įspėti apie planuojamus darbus, kad galėčiau tomis dienomis neišleisti bičių ir taip jas apsaugoti, bet likau neišgirsta, pesticidai netoli avilių vis vien purškiami be jokio perspėjimo", – piktinosi ji.

Vienas didžiausių Kauno rajono bitininkų, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Algirdas Amšiejus pataria tokiais atvejais kreiptis į Augalų apsaugos tarnybą ar savivaldybę su įrodymais, kad žemdirbys nepaisė bitininko interesų. "Ūkininką reikia raštu informuoti apie šalia esančius bitynus, nurodyti savo kontaktinius duomenis. Jei bitininko prašymo nepaisoma, reikia nufilmuoti ar nufotografuoti vykstantį procesą ir pranešti valstybės institucijoms", – aiškino A.Amšiejus.

Griežtins taisykles

Pesticidus bitininkai įvardija kaip vieną bičių mirtingumo ir galimo medaus produktų taršos šaltinių. Tiesa, kol kas nėra išsamių tyrimų, kaip iš tikrųjų bitynus veikia intensyvus darbas augalų ūkiuose, bet specialistai neabejoja, kad pesticidai daro neigiamą poveikį pačioms bitėms.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo Antano Paliučio, bitės ypač jautrios aplinkos veiksniams, pesticidams. "Kita vertus, negalima aklai kaltinti ūkininkų. Jie irgi reikalingi bitininkams kaip augalų augintojai. Šiuo metu svarstomos sugriežtintos chemikalų naudojimo taisyklės. Siūloma leisti purkšti laukus tik naktimis. Tačiau to gali nepakakti", – mano A.Paliutis, pats laikantis 30 bičių šeimų.

Pasak jo, žydėjimo metu geriausia būtų išvis nepurkšti laukų. "Nors vėlų vakarą bitės grįžta į avilius, chemikalai ant žiedų išlieka ir kitą dieną, todėl gali patekti į bičių duonelę, nektarą, medų", – sakė A.Paliutis.

Kenkia ir žmogui

ES kasmet netenkama apie 10–20 proc. bičių šeimų. Bičių populiacija mažėja visame pasaulyje. EK ketina didinti paramą bitininkystei, rūpintis šios ūkio šakos išsaugojimu.

A.Paliutis svarstė, kad 2014–2020 m. finansiniu periodu būtų naudingos įvairios aplinkosaugos programos. "Labai reikia išsamesnių tyrimų, kiek žemės ūkio veikla paveikia bitynus, jų produktus, ar tikrai ir kiek chemikalų likučių yra medaus produktuose. Tam galėtų praversti projektai, jau parengti gauti ES paramą tyrimams", – įsitikinęs A.Paliutis.

A.Amšiejus pastebėjo, kad ES laiku pradėjo drausti veikliausių pesticidų naudojimą. "Juk jie kenkia ne tik vabzdžiams, bet – per medaus produktus – ir žmogui, tik tas poveikis nėra toks greitas ir gali pasireikšti po penkerių metų", – sakė A.Amšiejus.

Gamtos švaros rodiklis

A.Amšiejus svarstė, kad rengiant projektus gauti ES paramą būtų galima numatyti ir platesnių priemonių bitininkystei išsaugoti ir jai plėtoti. "Nedirbamas žemes būtų galima užsėti žydinčiais augalais. Manau, galima ir sušvelninti reikalavimą nuolat šienauti pievas. Kai kur užtektų tai padaryti kartą per vasarą, kai nužydi daugelis augalų", – mano A.Amšiejus.

Pasak bitininko, bitės yra tikras gamtos švaros rodiklis. "Pasaulyje jau yra vietų, kur išnyko bitės ir kiti vabzdžiai, tad ten vaismedžius, kitus augalus reikia apdulkinti mechaniškai", – perspėjo A.Amšiejus.

Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje dar daug išlikusių natūralios gamtos kampelių, tad ir vabzdžiai neblogai laikosi. "Bičių nešamas medus sudaro tik 20 proc. jų teikiamos naudos, kita dalis – augalų apdulkinimas. Todėl turime saugoti ir bites, ir jų aplinką", – pabrėžė A.Amšiejus.