Antradienį Smiltynės sveikatingumo take pradėti montuoti nauji sporto įrenginiai. Artimiausiomis dienomis, pabaigus darbus, poilsiautojai galės mėgautis aktyviomis pramogomis viso ilgio trasoje, kuri nusitęs iki pat jūros.

Klubo „Mes galim“, inicijavusio projektą „Atstatykime Smiltynėje sveikatingumo taką neišleidžiant nė lito“, vadovas Andrius Ignatjevas informavo, kad šiandien Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai kibo į darbus ir pradėjo konstruoti treniruoklius, sūpynes ir skersinius.

Planuojama, kad jau ketvirtadienį vakare antroje sveikatingumo tako atkarpoje bus pastatyta dar dešimt naujų sporto įrenginių.

„Įveikti naujuosius įrenginius bus kiek sunkiau nei ankstesnius. Jūros link keliaujantys poilsiautojai naujai įrengtoje atkarpoje pramogauti galės itin aktyviai“, – kalbėjo A.Ignatjevas.

Pasak jo, akcijos iniciatoriai specialiai nesumavo, kiek galėjo atsieiti antroje tako pusėje atsirasiančių įrenginių pastatymas.

„Nebandėme skaičiuoti pinigų, nes vadovaujamės principu, kad takas turi būti įrengtas padedant žmonėms ir neišleidžiant pinigų. Be to, daugeliu atveju naudojamos natūralios gamtos medžiagos. Džiugu, kad vėl sulaukėme daugybės geranoriškai nusiteikusių žmonių paramos – tiek dovanotų reikiamų medžiagų, tiek darbščių rankų. Pastačius visus įrenginius, takas jau bus įrengtas visiškai. Ateityje jį galvojame nebent patobulinti“, – kalbėjo projekto vadovas.

Pasak jo, 837 metrų ilgio take jau yra įrengti iš medžio pagaminti liepteliai, buomai, laipynės, skersiniai, jėgos ir šuolio į aukštį treniruokliai. Aktyviai laisvalaikį praleisti skirtoje trasoje poilsiautojai iki šiol galėjo išbandyti 13 įrenginių.

„Pėstieji noriai naudojasi taku – juo keliauja ir pramogauja jaunimas, šeimos su vaikais, vyresni žmonės. Džiugu, kad pirmoje trasos atkarpoje niekas nebuvo sulaužyta ar sugadinta. Gera matyti, kad žmonės tampa vis sąmoningesni ir atsakingesni“, – teigė A.Ignatjevas.

Smiltynės tako atkūrimo projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2012-ųjų  rugpjūtį. Prie iniciatyvos prisidėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė bei kiti rėmėjai.