Ką siųsti į teismą bylinėtis su Artūro Zuoko vadovaujama sostinės savivaldybe? Atsakymo į šį klausimą Vyriausybės valdininkai ieško jau kelias savaites, tačiau sutarimo vis dar nėra. Aiškėja, kad valstybė laiku pateikti atsakymo teismui negalės.

Kas teisme turėtų atstovauti valstybei? Kas parengs atsiliepimus teismui? Kurios institucijos – Vyriausybės ar Finansų ministerijos teisininkai – galėtų tuo užsiimti? Ministro pirmininko tarnybos klerkai jau kelias savaites laužo galvą, kas parengs atsakymą į Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, kuriuo iš valstybės reikalaujama beveik 1 mlrd. litų.

Vyriausybės Teisės departamentas jau išsiuntė pavedimą šiuo klausimu suinteresuotoms institucijoms, tačiau jos savo atsakymus pateikti vėluoja. „Įgaliojimų suteikimas gali būti komplikuotas. Jokių sprendimų dar nėra. Išsiuntėme pavedimą suinteresuotoms institucijoms. Kas galėtų atstovauti, man pasakyti kol kas būtų per drąsu“, – antradienį kalbėjo Ministro pirmininko tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Rimvydas Pilibaitis.

Šiandien vyriausybės valdininkai turėtų sulaukti Finansų ministerijos ir kitų institucijų atsakymų. Tačiau atsiliepimo teismui ligi numatyto termino pateikti nepavyks – teismas tai padaryti yra įpareigojęs iki balandžio 20 d. „Mes prašysime, kad teismas terminą pratęstų. Aišku, nespėsime, nes nėra dar įgalioti asmenys atstovauti. Be to, institucijos mums vėluoja pateikti atsakymus“, – nurodė R.Pilibaitis. Vilniaus apygardos Administracinis teismas, kur ir bus nagrinėjama ši byla, turės apsispręsti, kiek dar laiko pasiruošti bus duota atsakovui – Vyriausybei.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis nemato nieko blogo, kad pateikti atsiliepimą teismui vėluojama. „Atsakymus pateiksime. Apskritai man ši byla kelia rimtų klaustukų. Sunku pasakyti, teismas gali tą ieškinį dar ir atmesti. Nusivažiavome iki tokio lygio, kad savivaldybė duoda į teismą Vyriausybę!“ – emocingai piktinosi D.Matulionis.

Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama A.Zuoko, teismo reikalauja įpareigoti Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama, kad Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Taip pat prašo atlyginti nuostolius – 939 mln. litų, kurie susidarė dėl miestui nedidinamos GPM dalies, esą Vyriausybės neveikimo, nepakankamo savivaldybės funkcijų finansavo.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tokį sostinės merijos sprendimą yra pavadinusi politikavimu. Jos teigimu, jei savivaldybė iš valstybės 939 mln. litų prisiteistų, našta mokesčių mokėtojams vis tiek nesumažėtų.