Pasenusio Kauno šilumos ūkio našta gula ant gyventojų pečių. Susidėvėjusių katilų, vamzdžių ir trasų kaina – išsipūtusios sąskaitos už šildymą.

Gamybos kaina – mažiausia šalyje

Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) yra pagrindinė ir pigiausia šilumos gamintoja mieste. Kaunui ši elektrinė gamina daugiau negu 95 proc. šilumos, jos kaina siekia 14,7 cento už kilovatvalandę. Tai viena mažiausių kainų Lietuvoje. Kitų Kauno šilumos gamintojų kainos yra apie 10 centų didesnės.

Energetikos specialistai teigia, kad neatnaujinus viso šilumos sektoriaus mažesnių šilumos kainų Kaune tikėtis nėra prasmės.

"Modernizuoti Kauno miesto šilumos tinklus būtina, nes prarandama daug šilumos, ir tai turi kompensuoti vartotojai. Juk šiluminės trasos mieste tiestos dar sovietmečiu. Vamzdžiai yra per didelio skersmens, nes tuo metu prognozuota, kad augs šilumos vartotojų skaičius", – teigė Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. Eugenijus Ušpuras.

Pasak jo, dabartinė padėtis yra priešinga – šilumos vartotojų Kauno mieste mažėja, nes dalis namų ūkių atsijungia nuo centralizuoto šildymo, o stambiosios verslo įmonės turi savo vamzdynus. Todėl reikia gerai apgalvoti, kaip pagerinti esamą šilumos ūkio padėtį mieste. Viena iš išeičių – dabar naudojamus vamzdžius pakeisti į mažesnio skersmens ir geresnės izoliacijos.

Viltis – nauja elektrinė

Viltys atnaujinti Kauno šilumos ūkį pirmiausia siejamos su projektuose jau nubraižyta kogeneracine kombinuoto ciklo elektrine. Tokios elektrinės šiuo metu išsiskiria efektyviausia energijos gamybos technologija. Niekas nesikeis artimiausius 10 metų, kol Lietuvoje neiškils nauja atominė elektrinė.

"Kogeneracinė elektrinė Kaune leistų atpiginti šilumą, nes elektros gamyba ir pardavimas elektrinės savininkams kompensuotų dalį investicijų", – sakė prof. E.Ušpuras.

"Būsimoji elektrinė, kurios galia gali siekti 350 megavatų, degins gamtines dujas, tačiau ateityje įdiegus specialią įrangą būtų galima deginti biodujas ir panaudoti buitinių atliekų deginimo įmonės gaminamą garą", – sakė elektrinės statybų projektą įgyvendinančios Kauno elektrinės technikos direktorius Arvidas Ladyga.

Kombinuoto ciklo dujų turbinų technologijos plačiai naudojamos visame pasaulyje. Neseniai tokios technologijos bloko statyba pradėta ir Elektrėnuose, Lietuvos elektrinėje. Keli kombinuoto ciklo kogeneraciniai blokai išdygo ne tik gretimos Rygos termofikacinėse elektrinėse, bet ir mažesnės galios Rygos šilumos tinklų įmonėje.

Kombinuoto ciklo dujų turbinų technologijos išsiskiria nedidele tarša, dideliu energijos gamybos efektyvumu. Tarkime, Geteborgo (Švedija) elektrinėje energijos gamybos efektyvumas siekia 92,5 proc. (elektros – 43,5 proc., šilumos – 49 proc.).

Katilinės jau atidirbo

Pasak A.Ladygos, dabartiniai KTE įrenginiai pasenę, per pastaruosius 20 metų elektrinėje neatlikta esminių rekonstrukcijų. Taip pat pasenusios ir kitos Kauno katilinės, priklausančios "Kauno energijai".

"Šilumos gamybos katilai Kaune yra seni ir neefektyvūs. Petrašiūnų elektrinės, Šilko ir Inkaro rajoninėse katilinėse esančių katilų vidutinis amžius viršija 40 metų. Pergalės rajoninės katilinės katilų svertinis amžiaus vidurkis, kaip ir KTE eksploatuojamų katilų, artėja prie kritinės naudojimo ribos – 30 metų. Todėl remdamiesi vien šiais skaičiais matome, kad investicijos energijos gamybos patikimumui didinti yra būtinos", – tvirtino KE atstovas A.Ladyga.

Milijonai įmonės neišgelbėjo

"Kauno energijos" valdomus tinklus planuota atnaujinti prieš kelerius metus, kai iš Rusijos koncerno "Gazprom" 2003 m. buvo gauta finansinė injekcija (116 mln. litų) už parduotą šiluminę elektrinę. Tačiau pinigai buvo naudoti tik skoloms užkamšyti.

Buvusi Kauno miesto valdžia "Kauno energijos" sėkmingai dirbančia įmone paversti nesugebėjo. Atvirkščiai – 2007 m. "Kauno energijos" nuostoliai siekė 8,6 mln. litų. Buvo išparduota ir dalis bendrovės turto: už 2,03 mln. – garotiekis, už 3,46 mln. litų – dujotiekis. Negelbėjo net KTE penkerius metus nedidinta šilumos gamybos kaina.

"Per visus šituos metus valdžia, gaudama šilumą žemiausiomis kainomis, nieko nepadarė, kad modernizuotų šilumos tinklus. Tai yra neūkiškumo pavyzdys, vamzdynai yra nusidėvėję iki kritinės ribos. Trasoms atjauninti per metus reikėtų apie 50 mln. litų", – sakė likti nežinomas panorėjęs energetikos ekspertas.

"Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas patvirtino, kad šiluminių trasų būklė mieste tėra patenkinama.

"Per metus tinklams atnaujinti skiriame iki 10 mln. litų. Tam, kad vidutinis tinklų amžius bent jau nedidėtų, privaloma skirti dvigubai daugiau – apie 20 mln. litų kasmet", – aiškino "Kauno energijos" vadovas R.Bakas.

Planuoja deginti biomasę

Kauno elektrinė turi viziją, kaip reikėtų modernizuoti miesto šilumos ūkį. Kauno šilumos ūkis galėtų būti modernizuojamas dviem etapais: 2010–2015 ir 2016–2022 m. Pirmuoju etapu būtų pastatyta nauja kogeneracinė elektrinė, kurios šiluminė galia siektų iki 350 megavatų. Optimali naujosios elektrinės galia turėtų būti nustatyta pasitelkus Suomijos ar Šveicarijos specialistų patirtį.

Šilumos tiekimo patikimumui didinti taip pat būtų atnaujinti rezerviniai integruoto tinklo šilumos šaltiniai, ne mažesnės negu 200 megavatų galios vandens šildymo katilai. Tai padėtų sumažinti eksploatavimo išlaidas. Taip pat katilinėse, kuriose kuras yra palyginti brangus, gali būti pradėtos deginti medienos atliekos.

Įgyvendinus pirmojo etapo darbus, šilumos kaina kauniečiams būtų mažiausia, o šilumos ūkis – vienas moderniausių ES. Antruoju etapu būtų sprendžiamas buitinių atliekų ir biomasės deginimo stoties statybų klausimai. Atliekų ir biomasės įrenginiai gali būti diegiami ir vietoj Kauno elektrinės senųjų įrenginių. Šitoks modelis miestui būtų pigesnis.

Darbo turės ir statybininkai

Nauja kombinuoto ciklo kogeneracinė elektrinė turėtų pradėti veikti 2013 m. Investicijos į ją sieks apie milijardą litų. Projektui įgyvendinti skelbiamas tarptautinio rangos konkursas. Tačiau jau aišku, kad pagrindiniai įrangos tiekėjai bus iš Vakarų – energetikos koncernai "Siemens" (Vokietija), "General Electric" (JAV) arba "Alstom" (Prancūzija).

Šiuo metu baigiami parengiamieji elektrinės statybų darbai. Vakarų finansų institucijos netgi šiuo sunkmečiu sutinka finansuoti projektą. Netrukus su Kauno savivaldybe prasidės detaliojo plano rengimo procedūros.

Iš Kauno elektrinės komercinės veiklos papildomų pajamų gaus valstybė ir miesto savivaldybė. Apskaičiuota, kad per 30 metų mokesčiai valstybei ir savivaldybei sieks 280 mln. litų (savivaldybei – 35 mln.). Vykstant statyboms mokesčiai valstybei sudarys apie 22 mln. litų, o Kauno miestui – apie 3 mln.

Lietuvoje gaminamos statybinėms medžiagoms, įrangai ir darbo jėgai bus išleista beveik 100 mln. litų.