Man, kaip vartotojui, rūpestį kelia tai, jog eliminavus profesionalus, daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūra daugelyje namų tapo itin primityvi ir palikta abejotinos kvalifikacijos specialistams. Menką patirtį turintys prižiūrėtojai kažką pasukioja, pareguliuoja, pakrapšto. Tuo viskas ir baigiasi. Bet kaip tada gyventojai gali tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą, jei iš jų faktiškai atimta galimybė racionaliai vartoti šilumą?

Blogiausia, kad menkai patyrę šildymo sistemų prižiūrėtojai negali aiškiai pasakyti gyventojams, kiek jų namas suvartoja šilumos. Geriausiu atveju šilumos suvartojimo duomenis jie pateikia kilovatvalandėmis į kvadratinį metrą (kWh/m2). Noriu priminti, kad civilizuotose valstybėse toks šilumos suvartojimo matavimas netaikomas, nes jis neturi įtakos taupymui.

Toks skaičiavimas iš esmės yra neteisingas ir klaidina vartotoją. Negalima lyginti šilumos suvartojimą žvelgiant vien tik į kilovatvalandes. Po tokių „specialistų“ paskaičiavimų ir prasideda raganų medžioklė. Gyventojai piktinasi ir klausia, kodėl, pavyzdžiui, vienų metų gruodį jie už šildymą mokėjo mažai, o tą patį mėnesį po metų – nepalyginamai daugiau, nors šildymo kainos rinkoje beveik nekito. Arba kodėl tą patį mėnesį jų namas „prisuko“ žymiai daugiau kilovatų nei kaimynų, nors daugiabutis – identiškas?

Patyrę ir kvalifikuoti šilumos punktų prižiūrėtojai visame civilizuotame pasaulyje daugiabučiuose namuose nuolat stebi šilumos suvartojimą. Jis vertinamas pastato šilumos suvartojimo koeficientu, dar vadinamu dienolaipsnių koeficientu. Šis koeficientas padeda nustatyti, kokios yra daugiabučio namo šiluminės charakteristikos. Svertinis šilumos suvartojimo koeficientas išreiškiamas Wh/DL/m2. Kuo jis mažesnis, tuo šiluma vartojama efektyviau.

Dienolaipsnių koeficientas įvertina suvartotos energijos kiekio (Wh) santykį su lauko temperatūra (DL) ir šildomu plotu (m2). Tai leidžia objektyviai įvertinti namo šilumos vartojimo rodiklius skirtingais mėnesiais ar šildymo sezonais, taip pat palyginti skirtinguose namuose suvartojamą šilumos kiekį skirtingu laikotarpiu, nes koeficiento dydis iš principo turėtų būti vienodas visais šildymo mėnesiais, nepriklausomai nuo lauko temperatūros ir šildymo dienų skaičiaus.

Lietuvoje irgi yra keletas įmonių, tokiu būdu skaičiuojančių šilumos suvartojimą daugiabučiuose. Asmeniškai mačiau, kaip analizuodami duomenis specialistai padeda gyventojams rasti būdų, kaip daugiabučiuose taupyti šilumą. Žinau ne vieną atvejį, kai įgyvendinę ekspertų rekomendacijas, gyventojai džiaugėsi net iki trečdaliu sumažėjusiu šilumos suvartojimu. Ir tokių namų vien Vilniuje galiu suskaičiuoti ne vieną dešimtį.

Neseniai grįžau iš kaimyninės Lenkijos, kur iš arti mačiau, kaip profesionalai kvalifikuotai rūpinasi šilumos punktų priežiūra. Jie teikia gyventojams inovatyvius sprendimus, padedančius užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą. Šioje šalyje aiškiai juntamas pasitikėjimas profesionalais, kuriuos Lietuvoje, deja, visais būdais bandoma išmesti už borto. Kaip vartotojas esu įsitikinęs, jog tai yra didžiulė klaida.

Priminsiu, jog praėjusios kadencijos Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymą, draudžiantį didelę patirtį turinčioms bendrovėms prižiūrėti šildymo sistemas daugiabučiuose. Mane neramina, kad po šio žingsnio gyventojai tapo savotiškais įstatymo įkaitais - jie nebežino, kiek šilumos suvartoja jų namai ir nebeturi galimybių užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą. Kitaip sakant, menkai žinomos įmonės, pakeitusios profesionalus, bei pavieniai atestuoti specialistai nežino, kaip skaičiuoti šilumos suvartojimą, nes neturi nei techninių žinių, nei įgūdžių, nei galimybių, nei specialių kompiuterinių programų.

Nors šildymo sezonas dar neprasidėjo, tačiau gyventojai jau dabar su nerimu laukia jo pradžios. O nerimauti tikrai yra dėl ko. Kylant naftos kainoms neabejotinai brangs ir šildymas, nes pasaulinės naftos kainos turi tiesioginės įtakos galutinei šildymo kainai, nes nuo jų priklauso pagrindinio kuro šildymui – dujų, kainos.

Ar mes, vartotojai, pajėgūs užkirsti kelią šiam brangimui? Vargu. Tačiau racionaliai vartojant šilumą daugiabučiuose, tam tikrą, o atskirais atvejais gana nemenką, efektą pasiekti tikrai galima. Tereikia pradėti skaičiuoti šilumos suvartojimą taikant dienolaipsnių koeficiento metodą.