1933 m. liepos 16-osios vakarą Kaunas S.Dariaus ir S.Girėno laukė pasirengęs švęsti. Jau buvo žinoma, kad Atlantas perskristas, ir teliko labai nedaug iki galutinio lakūnų kelionės tikslo.

Aptiko begrybaudamos

Belaukiant liepos 15-ąją iš Niujorko pakilusios, Atlantą įveikusios ir Lietuvos link skrendačios "Lituanicos", liepos 16-osios vakarą Kaune buvo įjungti Radijo stoties Žaliakalnyje žiburiai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas. Aleksote, aerodrome, lakūnų sutikti susirinko 25 tūkst. žmonių minia. Atvyko ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, kiti valdžios atstovai. Žmonės, laukdami lakūnų, linksmai dainavo: "Atskrend sakalėlis per žalią girelę,/ Atmušė sparnelius į sausą eglelę...".

Nors vidurnaktį pradėjo lynoti, o lėktuvas vis nesirodė, žmonės vis vien kantriai laukė. 7 val. ryto, pervargę ir perlyti, pradėjo skirstytis net ir kantriausieji. O tuo metu, liepos 17-osios rytą, apie 4.45 val. Soldino apylinkės Kuhdamo kaimo gyventoja Anna Rosenthal, išėjusi po audros su dukterimis grybauti, miške pamatė kažkokį didelį oranžinės spalvos daiktą. Pagalvojusios, kad tai hitlerjugendo stovyklautojų palapinės, Anna grybų ieškoti patraukė kita kryptimi. Vėliau grįžo su miške sutikta kaimyne pasmalsauti į tą oranžine spalva nutviekstą pušyną. Tai buvo "Lituanicos" katastrofos vieta.

Įsimintinos vestuvės

Apie radinį Soldino pušyne moterys pranešė valdžios institucijoms. Vokietijos oro policija 10 val. ryto gavo pranešimą apie nežinomo lėktuvo katastrofą ir nedelsdama išsiuntė į įvykio vietą savo atstovą. Šis, nustatęs lėktuvo priklausomybę, telegrafu tai pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerijai, o šioji – Vokietijos pasiuntinybei Kaune.

Liepos 17-osios pavakarę visą Lietuvą apskriejo liūdna laikraščio "Rytas" ekstra laidos žinia: "Mūsų transatlantiniai lakūnai S.Darius ir S.Girėnas dėl nepalankių oro sąlygų žuvo."
Tą dieną turėjo įvykti šiemet 100-ąjį gimtadienį atšventusios kaunietės Aldonos Dalbokaitės-Benesevičienės vestuvės. "Tai buvo labai liūdna diena mano gyvenime, – tvirtino šimtametė. – Jungtuvės vyko Karmelitų bažnyčioje, kur visi žmonės verkė. Prieš sėsdami prie vestuvių stalo namuose meldėmės už žuvusius lakūnus."

Pasak žinomo kolekcininko ir muziejininko Jono Čepo, Komitetas Lietuvos transatlantiniams lakūnams priimti ir Lietuvos aeroklubas (LAK) suorganizavo lakūnų palaikų pargabenimą į tėvynę oro keliu, kad šie, nors ir žuvę, Kauną pasiektų lėktuvu. Didvyrių palaikai ąžuoliniuose karstuose Vokietijos "Deruluft" bendrovės trimotoriu lėktuvu atskraidinti į Aleksotą liepos 19-osios popietę.

Lydėjo tūkstantinės minios

"Triskart apskridęs miestą lėktuvas nusileido Aleksote, aerodrome, kaukiant fabrikų sirenoms ir gaudžiant bažnyčių varpams. Karo aviacijos karininkams ir Aeroklubo lakūnams išnešant iš lėktuvo karstus skambėjo gedulinga muzika", – priminė J.Čepas.

Atskraidinti karstai buvo apdengti Lietuvos trispalve, Vyčio kryžiaus ir JAV vėliavomis, paskandinti gėlėse. Susisiekimo ministras Vytautas Vileišis prie vėliavų prisegė Vyčio kryžiaus V laipsnio ordiną, Lietuvos šaulių sąjungos žvaigždės ir Lietuvos skautų svastikos ordinus. Prie karstų kalbas sakė LAK pirmininkas profesorius Zigmas Žemaitis, karo aviacijos viršininkas Stasys Pundzevičius, JAV atstovas M.L.Straffordas.

Pasibaigus ceremonijai, karstai buvo užkelti ant katafalko, ir gedulingos  eitynės, lydimos trijų lėktuvų ir bažnyčių varpų gausmo, pajudėjo Arkikatedros bazilikos link. Žmonės visą naktį plūdo pagerbti žuvusiųjų.

Liepos 20-osios (Lietuvoje ji buvo paskelbta gedulo diena) vidurdienį iškilmingos 60 tūkst. žmonių eitynės per Laisvės alėją nutįso senųjų Kauno kapinių link. Čia karstai buvo pastatyti medinėje Kauno miesto kapinių koplyčioje.

Priverstinės kelionės

Liepos 23-iosios vakarą karstai su lakūnų palaikais pervežti į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmus, kur kitą dieną juos apžiūrėjo teismo medicinos specialistai.
Apžiūros akto išvadoje konstatuota, kad "sužalojimai padaryti bukais daiktais, šautinių žaizdų nerasta". Po šios išvados lakūnų kūnai pradėti rengti balzamuoti. Ši procedūra, kuriai vadovavo profesorius Jurgis Žilinskas, truko devynis mėnesius. Balzamuotus lakūnų palaikus Medicinos fakulteto rūmų koplyčioje visuomenė pamatė 1934 m. liepos 17-ąją. Jau pirmą dieną juos aplankė 30 tūkst. kauniečių. 1937 m. lapkričio 1-ąją lakūnų palaikai iškeliavo į senosiose Kauno kapinėse pastatytą mauzoliejų (dabar jis konservuotas – užpiltas smėliu). Vis dėlto nesugebant palaikyti mauzoliejuje tinkamos temperatūros, S.Dariaus ir S.Girėno kūnai 1940 m. grąžinti į Medicinos fakultetą.

Karo metais iškilus grėsmei, kad vieni ar kiti okupantai gali išniekinti didvyrių palaikus, jie buvo paslėpti Medicinos fakulteto nišoje. Tik 1964 m. rugpjūčio 12-ąją S.Darius ir S.Girėnas atgulė amžino poilsio Kauno karių kapinėse. 1968 m. lakūnų palaikai buvo vėl atkasti ir perlaidoti, suradus kapinėse jiems labiau deramą vietą.

------------------------------------------------------------------------

Didvyrių atminimo įamžinimas
1933 m. sukurta kino apybraiža "Atlanto nugalėtojai – Darius ir Girėnas" (operatorius Stasys Vainalavičius).
1933 m. dailininkė Domicelė Tarabildienė sukūrė medalį "Lituanicos" skrydžiui įamžinti.
1933 m. Karo muziejuje atidaryta pirmoji istorinė "Lituanicos" ekspozicija.
1933 m. Babtuose pastatytas paminklas S.Dariui ir S.Girėnui. 1965 m. jis buvo nugriautas, o 1989 m. atstatytas (architektas Edmundas Kondratas).
1934 m. išleista šešių pašto ženklų serija "Lituanicos" skrydžiui atminti (autoriai Domicelė Tarabildienė, Juozas Gaučas, Algirdas Jakševičius).
1935 m. Vilijampolėje, Panerių g., atidaryti S.Dariaus ir S.Girėno kultūros namai (inžinierius Jurgis Okunis). Juos pastatė Vilijampolės lietuvių žemės sklypų ir namų savininkų draugija. Rūmuose buvo 600 vietų salė, biblioteka, vaikų darželis.
1935 m. Čikagoje išleista Petro Jurgėlos dokumentinė knyga "Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas".
1936 m. Soldine (dabar Lenkija) pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas granitinis paminklas, o ten, kur po "Lituanicos" nuolaužomis liovėsi plakti S.Dariaus širdis, iškilo meniškai išdrožinėtas koplytstulpis.
1936 m. Kauno kapinėse pastatytas S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejus (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis).
1943 m. lakūnų skydžio dešimtmečio proga skulptorius Bronius Pundzius Puntuko akmenyje slapta iškalė lakūnų bareljefus.
1935 m. Čikagoje, Market parke, atidengtas architekto V.Koncevičiaus sukurtas paminklas – oreivystės tragizmo simbolis.
1968 m. Kaune, Karių kapinėse, atidengtas antkapinis paminklas su užrašu: "Steponas Darius, Stasys Girėnas, "Lituanicos" skrydžiu nugalėję Atlantą, žuvo nepasiekę Tėvynės 1933.VII.17" (skulptorius Vytautas Mačiuika, architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai).
1968 m. Indianos valstijoje Beverli Šore atidarytas parkas "Lituanica", kurį suprojektavo architektas Erdvilas Masiulis. Dar po ketverių metų pastatytas paminklas S.Dariui ir S.Girėnui (skulptorius Juozas Bakis). 1999 m. šiam parkui Vilniaus Gedimino technikos universitetas dovanojo paminklinę lentą.
1983 m. režisierius Robertas Verba sukūrė dokumentinį filmą "Lituanicos sparnai", o Raimondas Vabalas – meninį filmą "Skrydis per Atlantą".
1984 m. "Lituanicos" katastrofos 50-mečiui ir 2008 m. – 75-mečiui išleisti suvenyriniai vokai su lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno portretais (dailininkas Antanas Rimantas Šakalys), pašto ženklas (dailininkas Henrikas Ratkevičius).
1984 m. išleista proginė 10 litų moneta (dail. Petras Garška) ir pašto ženklas (dail. Kostas Katkus), skirti S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms,
1991 m. išleista Nijolės Dariūtės-Maštarienės parengta knyga ir albumas "Darius ir Girėnas"
1993 m. Čikagos Midvėjaus tarptautiniame oro uoste, minint 60-ąsias skrydžio metines, atidengta memorialinė lenta.
1993 m. ir 1997 m. išleisti 10 litų banknotai su S.Dariaus ir S.Girėno portretais (dailininkas Giedrius Jonaitis).
1993 m. Kaune, Ąžuolyne, pagal prieškario B.Pundziaus projektą iškilo paminklas lakūnams.
Daugiau kaip 300 gatvių, apie 30 aikščių, 18 tiltų, aštuonios mokyklos Lietuvoje pavadintos S.Dariaus ir S.Girėno arba "Lituanicos" vardais.
2008 m. Niujorke, Floyd Bennet Field oro uoste, iš kurio 1933 m. pakilo "Lituanica", atidengta memorialinė lenta.
2008 m. Myslibuže (Soldine) S.Dariaus ir S.Girėno vardais pavadintame skverelyje atidengtas kauniečio skulptoriaus Kęstučio Lanausko sukurtas paminklas. Lėšas paminklui skyrė Lietuvos Kultūros ir Susisiekimo ministerijos.
2008 m. atidengta ir pašventinta dar viena memorialinė lenta lakūnų garbei Ščecino katedroje.
2013 m. pirmasis lietuviškas palydovas pavadintas "LituanicaSAT 1".
2013 m. birželio 30 d. įvyko pirmasis aviakompanijos "AirLituanica" skrydis į Briuselį.

Parengta pagal mokslai.lt, atminimas.kvb.lt