Skaičiai rodo, kad pastaraisiais metais sumažėjo darbingo amžiaus Kauno gyventojų, o pensininkų padaugėjo. Nuogąstaujama, kad tokios tendencijos dar labiau pablogins ekonominę situaciją. Be to, nors statistiškai kauniečių vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo, nerimaujama dėl vis dažniau pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų.

Toliau retėja gyventojų gretos

Kauno miesto taryba patvirtino ateinančių trejų metų Visuomenės sveikatos priežiūros strategiją, kurios tikslas – plėtoti galimybes greitai reaguoti į sveikatai iškylančias grėsmes, skatinti visuomenės sveikatingumą.

Strategija apžvelgė įvairius pastarųjų šešerių metų – nuo 2006 iki 2012 metų – Kauno gyventojų duomenis. Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį kauniečių, kaip ir žmonių visoje Lietuvoje, smarkiai mažėjo.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Kauno mieste buvo užregistruoti 336 912 gyventojai. Jei nuo 2006 metų gyventojų mieste kasmet sumažėdavo vidutiniškai po 2-3 tūkst., tai per paskutinius dvejus metus Kaunas nukraujavo itin smarkiai – miestas neteko beveik 12 tūkst. gyventojų.

Kaune moterys skaičiumi gerokai lenkia vyrus. 2011 metais mieste buvo užregistruoti 150 002 vyrai (44,5 proc.) ir 186 910 moterys (55,47 proc.). Vyrų mažėjimo tendencija Kaune išsilaiko paskutinius penkerius metus.

Mažiau dirbančiųjų, daugiau pensininkų

Per pastaruosius metus įvykę demografiniai pokyčiai rodo, kad savivaldybės populiacija stipriai sensta, sumažėjo darbingo amžiaus žmonių. Strategijos išvadose pabrėžiama, kad jei minėtos tendencijos nesikeis, ateityje dėl visuomenės senėjimo gali paaštrėti socialinės ir ekonominės problemos.

2011 metais Kaune užregistruoti 70 648 pensinio amžiaus gyventojai – tai sudarė beveik 21 proc. visų miesto gyventojų. Nepaisant to, Kaune vis dar didžiausią grupę gyventojų sudarė darbingo amžiaus žmonės (63,3 proc.).

Nuo 2006 iki 2011 metų jaunų žmonių Kaune sumažėjo 1,1 procento, o darbingo amžiaus gyventojų – 0,4 procentiniu punktu. Tuo metu pensinio amžiaus gyventojų skaičius, palyginti su 2006 metais, padidėjo 1,5 proc.

Gyvenimo trukmė pailgėjo

Nuo 2006 metų gyvenimo trukmė po truputį didėjo ir visoje Lietuvoje, ir Kauno mieste. 2011 metais vidutinis gyventojų amžius Lietuvoje buvo 39,8 metai – 1,3 metais didesnis nei 2006 metais. Tuo tarpu vidutinis kauniečių amžius, palyginti su 2006 metais, pailgėjo 1,7 metais ir sudarė  40,5 metų.

Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, psichikos sveikatos sutrikimų kasmet vis daugėja. Kauniečių psichikos sveikatos būklė – žymiai prastesnė palyginti su visos šalies vidurkiu: 2011 m. psichikos ligomis iš 100 tūkst. sirgo daugiau nei 394 monių, o visoje šalyje – 217 gyventojų.

Pagrindinės mirties priežastys jau daugelį metų išlieka tokios pačios: pirmauja kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys bei kvėpavimo sistemos ligos.

Vienas teigiamų rodiklių – 2011 metais mieste pastebėtas sergamumo priklausomybės ligomis mažėjimas. Kauno miesto rodikliai (14,1 atvejų 100 tūkst. gyventojų) kur kas mažesni palyginti su Kauno apskrities (35,3 atvejų) bei visos Lietuvos (74,8 atvejų).

Rūkyti bandė pusė moksleivių

Strategijoje apžvelgtas ir Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas, kuriame dalyvavo 5 912 Lietuvos mokinių, iš jų – 425 kauniečiai. Nustatyta, kad ryškūs savižudiški polinkiai būdingi beveik kas keturioliktam 11–15 metų Kauno miesto paaugliui.

Tyrimo duomenimis, Kauno miesto 5 klasių mokinių, ragavusių alkoholinius gėrimus, buvo apie 11 proc., tuo tarpu dauguma (74 proc.) 9 klasių mokinių nuo alkoholio buvo apsvaigę 2–3 ir daugiau kartų.

Bandžiusiųjų rūkyti moksleivių – 50 procentų.

Berniukai dažniau nei mergaitės patiria patyčias (2010 m. – 34 ir 17 proc. atitinkamai). Palyginti 2006 su 2010 metais, pastebima, kad tarp berniukų patyčių atvejų padaugėjo 8 proc.