Vilniaus darbo biržoje – darbo ieškančiųjų apgultis. Kol žmonės stumdosi eilėse, apsukresni biržos lankytojai prasimano, kaip iš to pasipelnyti – pardavinėja eilės numerėlius.

Visai prieš pat Kalėdas darbo netekusi vilnietė Kristina K. šįryt prie Darbo biržos durų S.Žukausko gatvėje stoviniavo dar prieš aštuonias. Tačiau tai nepadėjo merginai užsiimti vieną pirmųjų vietų pastaruoju metu ištįsusioje bedarbių eilėje.

Prie eilės numerėlius mušančio automato Kristina K. prasibrovė tik apie pusę devintos. Paspaudus mygtuką aparatas išspjovė 192 numerio taloną.

Galima sakyti, Kristinai K. dar pasisekė. Darbo biržos duomenimis, šiomis dienomis dėl registracijos į ją kreipiasi apie 700 žmonių. Biržos darbuotojai suspėja aptarnauti vos pusę interesantų.

Kad negaišintų žmonių laiko, Darbo biržos administracija ant įstaigos durų pakabina įspėjančius lapelius. „Talonėlių nesimuškite - šiandien jūsų aptarnauti nepajėgsime“, - skelbė trečiadienį 10.25 val. ant durų atsiradęs pranešimas.

Dalis žmonių apsisuka ir keliauja namo. Prie Darbo biržos durų jiems teks sugrįžti kitą dieną.

„Tačiau, kaip paaiškėjo, nebūtinai. Pati su tuo nesusidūriau, tačiau eilėje girdėjau žmones kalbant, kad klesti talonėlių perperdavinėjimas. Esą yra žmonių, kurie išsimuša dešimtis numerėlių, kuriuos paskui už kelis litus perleidžia tiems, kurie iš tikrųjų ieško darbo“, - įspūdžiais iš darbo biržos koridoriaus dalijosi Kristina K.

Už kiek tiksliai galima nusipirkti artimesnę vietą eilėje prie langelio, mergina neišsiaiškino. To nepavyko sužinoti ir portalui vilniausdiena.lt.

„Gal tai tik gandas, - stebėjosi Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katinienė. - Foje nuolat stebi apsaugininkai. Nemanau, kad jie leistų tokius dalykus.“       

B.S.Katinienė sakė, kad statistikos, kiek klientų aptarnaujama per valandą, Darbo birža neveda.

„Valanda valandai nelygu. Viskas priklauso nuo besikreipiančio asmens darbo stažo ir darbinės veiklos pobūdžio, nuo jo duomenų suvedimo į kompiuterį“, - pasakojo B.S.Katinienė.

Darbo biržos žiniomis, šiuo metu Vilniuje yra apie 800 laisvų darbo vietų. Daugiausiai ieškoma sunkvežimių ir tarptautinių krovinių pervežimų vairuotojų. Pavienės darbo vietos siūlomos virėjams, metalo konstrukcijų montuotojams, pardavėjams-konsultantams.

„Jaučiasi, kad bedarbių skaičius kasdien auga. Deja, darbų pasiūla nepalyginamai mažesnė už paklausą. Pastaruoju metu laisvų darbo vietų registruojama kur kas mažiau nei, tarkime, pernai tokiu pat metu“, - atkreipė dėmesį B.S.Katinienė.

Bedarbio pašalpa susideda iš dviejų dalių: stabilios (350 Lt) ir kintamosios, kurios dydis priklauso nuo buvusio atlyginimo.

Visa pašalpa mokama 3 mėnesius, po to kintamoji dalis sumažinama per pusę.

Gauti bedarbio pašalpą turi teisę asmenys, kurie per pastaruosius 3 metus dirbo bent 18 mėnesių arba atleisti darbdavio iniciatyva, taip pat bankroto atveju.

Asmenims, kurių darbo stažas mažesnis nei 25 metai, pašalpa mokama iki 6 mėnesių.

Pašalpa pradedama skaičiuoti po aštuntos dienos įsiregistravus Darbo biržoje. Atleistiems ir gavusiems kompensaciją žmonėms pašalpa pradedama skaičiuoti po mėnesio.