Lietuvių sutartinės įtrauktos į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Nematerialaus paveldo sąrašą.

Lietuvos paraišką patenkino šią savaitę Nairobyje, Kenijoje, posėdžiaujantis UNESCO komitetas, BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatui laikinai vadovaujanti Gintarė Tamašauskaitė.

Lietuvių polifoninės dainos - trečias Lietuvos objektas UNESCO reprezentatyviame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše. Į jį anksčiau įtraukta Kryždirbystės ir kryžių simbolikos bei Dainų švenčių tradicija.

"Ką tik sužinojome, džiaugiamės, kad yra trečiasis objektas įtrauktas", - BNS sakė G.Tamašauskaitė.

Sutartinės, anot Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato pranešimo, - unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, sena polifonijos forma.

Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka vyrai. Būdingas sutartinių bruožas - vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys.

UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas - užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.

Lietuva savo objektų turi kituose dviejuose UNESCO sąrašuose - Pasaulio paveldo ir "Pasaulio atminties" (dokumentinio paveldo) registruose.

Pirmajam priklauso Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas. Antrajam - akcija "Baltijos kelias" ir Radvilų archyvai su Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija.