Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių ir didžiausių Europoje. Kai ES valstybių autoparko amžiaus vidurkis siekia 8,5 m., Lietuvos – gerokai senesnis, oficialiai jam 14 m. Autoverslininkai teigia, kad realiai šis skaičius yra dar didesnis.

Oficialiai automobilių parkas netgi jaunėja

Be to, M. Beišys įžvelgia paradoksą: oficiali statistika rodo, kad autoparkas netgi jaunėja. Jo teigimu, nuo 2000 iki 2012 metų parko amžiaus rodiklis svyravo nuo 15 iki 17,2 m. Seniausias jis buvo 2011 m. pradžioje. Tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasak pašnekovo, amžiaus rodiklis siekė 16,9 m. Tačiau šių metų pradžioje, „Regitros“ duomenimis, vidutinis šalyje eksploatuojamų lengvųjų automobilių amžius siekė 14 m. Pasak M. Beišio, tokie duomenys realios padėties neatspindi.

„Aš kol kas neįžvelgiu jokių požymių, kaip galėjo per vienerius metus automobilių parkas atjaunėti. Automobilių parkas nesusitraukė – seni automobiliai niekur neišnyko. Tokį rodiklį jie sugebėjo gauti „Transekstai“ pradėjus skaičiuoti „sintetinį“ rodiklį. Jeigu asmeninės paskirties automobilių parką sudaro 1,7 mln. automobilių, jie sakydavo, kad mūsų klientais nėra beveik pusė mln. automobilių. Vadinasi, apie 0,5 mln. automobilių neatvažiuoja techninės apžiūros. Atvažiuoja 1,2 mln. automobilių. Čia yra mūsų klientai, o visi kiti mums nerūpi. Tuos automobilius (neturinčius techninės apžiūros talono – DELFI) reikia „išgaudyti“, ir tada apibendrinti tikrąją statistiką“, - dėstė M. Beišys.

Tuo tarpu „Regitra“ teigia, kad šių metų sausio 1 d. duomenimis, šalyje buvo 1 mln. 121 tūkst. eksploatuojamų ir maždaug 500 tūkst. registre esančių laiku neatlikusių privalomosios techninės apžiūros lengvųjų automobilių.

„Dauguma jų jau seniai parduoti į užsienio šalis ar baigti eksploatuoti, tačiau jų savininkai iki šiol nepasirūpino, kad jie būtų nustatyta tvarka išregistruoti“, - apie neeksploatuojamus automobilius aiškinama „Regitros“ atsiųstame komentare.

Tačiau M. Beišys nelinkęs sutikti su „Regitros“ pozicija. Anot jo, kol kas apie senų automobilių, neturinčių techninės apžiūros talono, pritaikymo galimybes galima tik spėlioti. Esą galima numanyti, kad dalies Lietuvoje jau nebėra, kita dalis – demontuota arba stovi patvoriuose, likusioji – dalyvauja viešajame eisme.

Tuo tarpu Susisiekimo ministerija sutinka, kad seni automobiliai turėtų būti utilizuojami, tačiau pažymi, kad jų sunaikinimas neturi įtakos saugiam eismui: „Susisiekimo ministerija pritaria nuomonei, kad dėl senumo ir susidėvėjimo neeksploatuojami automobiliai turėtų būti išregistruojami ir saugiai utilizuojami. Tačiau šie klausimai nėra susiję su saugaus eismo užtikrinimu keliuose, nes tokie automobiliai iš esmės jau yra nenaudojami ir tampa atliekomis.“

Pernai naujų automobilių rinka smuko 8 proc.

Praėjusiais metais šalies mašinų parką papildė 216 tūkst. naudotų ir 13,7 tūkst. naujų automobilių. Asmeninės paskirties naujų automobilių rinka Lietuvoje 2012 m. smuko 8,2 proc., lygiai tiek kiek ES rinka bendrai.

Nors naudotų automobilių rinka 2012 m. buvo intensyvi, tačiau 2011 m. lygio nepasiekė. Vis dėlto LAA pažymi, kad tai daro didžiulį spaudimą naujų automobilių rinkai. Skaičiuojant, kiek pernai vienam įregistruotam naujam automobiliui teko naudotų, šis santykis buvo 1:16. 2011 m. buvo užfiksuotas santykis 1:15,4; 2010 m. – 1:19,2; 2009 m. – 1:16,1. Ikikriziniais metais naujų ir naudotų automobilių santykis itin skyrėsi: 2008 m. – 1:7,6, 2007 m. – 1:8,1.

„Regitros“ duomenimis, tarp pernai įvežtų į šalį ir pirmą kartą įregistruotų nuolatine registracija naudotų lengvųjų automobilių pirmauja „Volkswagen“ – įregistruoti 26 272, „Opel“ – 19 211, „Audi“ – 15 357.

Pernai automobilių parką taip pat papildė po vieną „Rols Royce“, „Lamborghini“, „Moskvich“, „Lada“, 2 „Aston Martin“, 5 „Maserati“ ir 7 „Bentley“ automobiliai. Mažų naudotų automobilių kategorijoje populiariausi buvo „Smart“ – jų įregistruota 159, ir „Mini “ – 143.

„Regitra“ sako, kad daugumos naudotų lengvųjų automobilių, pernai šalyje pirmąkart įregistruotų nuolatine registracija, ankstesnės registracijos šalis buvo Vokietija (62 989 automobilių), taip pat Prancūzija (20 033), Olandija (9 753), Austrija (3 489), Belgija (10 611), Italija (15 149), JAV (2 436). Po vieną pernai įregistruotą lengvąjį automobilį atkeliavo iš Šiaurės ir Pietų Korėjos, Tuniso, 9 – iš JAE.

Kitas LAA nedžiuginantis kriterijus – naujų automobilių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų. Prieš dvejus metus pagal automobilių skaičių, tenkantį vienam tūkstančiui gyventojų, su Latvija buvome beveik lygūs (2,7 ir 2,5 naujų automobilių 1 tūkst. gyventojų), bet 2012 m. atsilikimas nuo kaimynų visgi ryškėjo (Latvijos – 6,1, Lietuvos – 4,6). O skirtumas nuo Estijos, kur 1 tūkst. gyventojų tenka 15,1 naujų automobilių, dar didesnis – 2011 m. mus lenkė 2,7 karto, o jau 2012 m. atsilikome beveik 3,4 karto. Vertinant apibendrintas Baltijos valstybių perspektyvas, LAA prognozuoja, kad Lietuva ir toliau nuo Estijos palengva tols.

„2013 m. sausio mėnesio duomenimis, imant asmeninės ir komercinės paskirties automobilius, augome 1 proc. Imant tik asmeninius automobilius, 1 proc. nukritome. Tačiau prognozuojame, kad šiemet tiek asmeninės, tiek komercinės paskirties automobilių rinka turėtų augti apie 2 proc.“, - spėjo M. Beišys.

Panašios nuotaikos vyrauja ir kaimyninėse šalyse – latviai prognozuoja, kad jų rinka augs 1,5 proc., estų lūkesčiai yra +6,1 proc.