Kinijos komunistų partijos elitas sekmadienį mini šimtąsias revoliucijos, kuri nutraukė ne vieną tūkstantį metų trukusį imperatorių valdymą, metines, bet kritikai perspėja, kad partija turi imtis didesnių reformų, jei nenori prarasti valdžios.

Kinijos kalendoriuje šia proga mirga politinio simbolizmo persmelktų renginių, tačiau vis tiek šie tolimos praeities įvykiai, kurie sužlugdė Qingų (Čingų) dinastiją ir sudarė sąlygas 1911-1912 metais užgimti respublikai, provokuoja prieštaringus vertinimus dėl šalies ateities.

Prezidentas Hu Jintao (Hu Dzintao) sakė, jog Kinijos istorija po Qingų dinastijos nuvertimo pademonstravo, kad vienos partijos valdymas tebėra gyvybiškai svarbus šalies viltims dėl ekonominio klestėjimo ir politinės vienybės, kalbant ir apie susivienijimą su Taivanu.

„Kad pasiektume didį Kinijos tautos atsinaujinimą, neabejotinai privalome tvirtai palaikyti Kinijos Komunistų partijos vadovavimą“, - sakė Hu Jintao šimtams pareigūnų, susirinkusių Didžiojoje liaudies salėje Pekino centre. Šią prezidento kalbą Sinhai revoliucijos proga televizija transliavo visai šaliai.

Tačiau partijos versiją dėl dinastijos žlugimo ginčija kritikai, kurie sako, kad ta chaotiška perversmų ir maištų virtinė, padariusi galą imperijai, ir vėliau vykę smurtiniai konfliktai bei japonų invazija primena apie demokratinių reformų poreikį šiomis dienomis.

Kinija vėl susiduria su pavojingu deriniu - pareigūnų korupcija, visuomenės nepasitenkinimu ir stringančiomis reformomis, neseniai paskelbtame esė apie 1911 metų revoliuciją rašė Zhou Ruijinas (Džou Žuidzinas), buvęs laikraščio „People's Daily“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.

„Nuoskaudos, nepasitikėjimas ir apmaudas, kurie kaupėsi daug metų, pasiekė tokį etapą, kai nebegalėjo nepratrūkti“, - viename Pekino žurnale rašė Zhou Ruijinas.

Pastaraisiais mėnesiais valdžia pademonstravo, kaip jautriai reaguoja į liberalius intelektualus, kurie 1911 metų įvykiais naudojasi vyriausybei kritikuoti ar įtikinėti. Kai kurie seminarai ir debatai apie šias metines buvo atšaukti.

„Mums Kinijos Sinhai revoliucija vis dar nėra užgesusi istorija, ji vis dar stipriai teberezonuoja“, - sakė Pekine įsikūrusios Kinijos socialinių mokslų akademijos istorikas Lei Yi (Lei I).

„Svarbi revoliucijos pamoka yra ta, kad šalies likimas priklauso nuo to, ar vadovai daro teisingus sprendimus dėl reformų pažangos. Visų pirma, vis dar egzistuoja klausimas (dėl to), kad šiuolaikinei Kinijai reikia šiuolaikinės vyriausybės formos - konstitucinės vyriausybės“, - sakė jis.

1911 metų revoliucija taip pat buvo paminėta televizijos dramomis ir filmu, kuriame vaidina tokios žvaigždės kaip Jackie Chanas (Džekis Čanas), labiau garsėjantis savo aukštais spyriais, o ne aukštąja politika.

Prezidentas Hu Jintao kitų metų pabaigoje turi pasitraukti iš savo posto - Komunistų partijos suvažiavimas turi iškelti naują vadovybę.

1911-ųjų revoliucija 1912 metų pradžioje pagimdė Kinijos Respubliką, kuriai ėmė vadovauti prezidentas Sun Yat-senas (Sun Jatsenas). Taivanas, į kurį 1949 metais nuo komunistų pajėgų pabėgo nacionalistų pajėgos, oficialiai vis dar vadinamas Kinijos Respublika.

Hu Jintao sakydamas šioms metinėms skirtą kalbą perspėjo Taivaną niekada nesiekti visiškos nepriklausomybės ir paragino užmegzti glaudesnius ryšius su šia sala, kurioje sausio mėnesį įvyks prezidento rinkimai.

Tarp svečių Didžiojoje liaudies salėje buvo 85 metų eksprezidentas Jiang Zeminas (Dziang Dzeminas), kuris retai rodosi viešumoje. Liepą buvo pasklidę gandai, kad po infarkto jo sveikata vis prastėja ir kad jis net yra netoli mirties.