Po dešimties metų pertraukos į Kauno karilioną sugrįžo Raimundas Eimontas. Kol kas – tik dviems koncertams.

Antradienio vakarą Vytauto Didžiojo Karo muziejaus bokšto laikrodžiui išmušus 18 val., suskambo varpai, elektroninė muzika ir skaidrus Skaidros Jančaitės sopranas.

Skambėjo R.Eimonto siuita sopranui, karilionui ir elektronikai „Minervos godos“. Nors oras nelepino – lijo, pasiklausyti šiuolaikinės varpų susirinko apie pusšimtis kauniečių.
Kauno karilionu R.Eimontas skambino po dešimties metų pertraukos – po konflikto su miesto karilionininku Giedrium Kuprevičium, durys į varpų bokštą jaunam muzikui buvo užvertos ilgam. Per tą laiką R.Eimontas sudalyvavo nemažai tarptautinių varpų muzikos renginių, tobulinosi pas „Eurocarillon“ asociacijos prezidentą, vieną garsiausių karilionininkų pasaulyje olandą Boudewijn Zwartą.

Koncertas patiko jo klausiusiam Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui Eugenijui Ignatoniui. Skamba išieškota, įvairių spalvų muzika. Tiesa, dainininkės vokalas turėtų būti šiek tiek aukščiau už kariliono garsą. Bet čia – ne atlikėjų, o technikos kaltė. O kūrinys – įdomus, galėtų skambėti pakartotinai, – tikino profesorius. – Vertinant pagal šios dienos programą, R.Eimontas galėtų dažniau groti karilionu, tai Kauno kultūriniam veidui nepakenktų.“

„Skamba ne primityvi, o sudėtinga ir įdomi muzika. Džiaugiuosi, kad šis koncertas įvyko“, – šypsojosi advokatas Saulius Dambrauskas. Jis prisipažino į koncertą atėjęs neatsitiktinai – advokatas atstovavo R.Eimontui sugrįžimo į karilioną procese. „Ką Raimundas praėjo, kad galėtų pagroti miesto karilionu, tolygu tam, kas aprašyta  Franzo Kafkos romane“, – tikino S.Dambrauskas. Koncertą jis vadino viena iš didžiųjų R.Eimonto pergalių grįžtant į varpų bokštą. „Tai yra pergalė mūšyje, bet ne kare. Pergalė kare bus tada, kai Kauno varpų bokšto izoliacija nuo įvairių muzikantų, galimų būsimų varpininkų bus panaikinta“, – teisininkas prisiminė, kad prieš 30 m. Kaunas garsėjo varpų muzika, skambant jai, Karo muziejaus sodelyje žmonės pasitikdavo grįžtančius iš darbo šeimos narius. „O šiandien karilionas yra uždarytas kūrybinį potencialą turintiems žmonėms. Jei tokie nuolatiniai koncertai atsinaujins, tai bus Varpų bokšto izoliacijos pabaiga“, – įsitikinęs advokatas.

Pastaruosius dešimt metų karilionu grojo du miesto varpininkai – kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir dirigentas Julius Vilnonis.
R.Eimontas apgailestavo dėl koncerto metu kilusių techninių problemų. Iš pradžių reikalingą techniką sumontavęs ant Varpų bokšto stogo, prasidėjus lietui jis viską turėjęs susinešti vidun, dėl to tikino nespėjęs tinkamai suderinti garso technikos. Tačiau muzikas džiaugėsi sugrįžimo į Kauno karilioną proga sulaukęs sveikinimų iš kolegų karilionininkų Vakarų ir Centrinėje Europoje.

R.Eimonto sugrįžimas į Varpų bokštą yra trumpalaikis – kol kas jis turi kontraktą dviems koncertams. Antrasis koncertas su garsiu džiazo perkusininku Arvydu Jofe vyks rugsėjo 7 d. 18 val. R.Eimontas abejojo, ar miesto karilionas jam bus prieinamas vėliau. Varpų bokštas priklauso Kauno karo muziejui, už koncertinę veiklą jame atsakinga savivaldybės įstaiga Kauno menininkų namai.

Jų direktorius Viktoras Valašinas, paklaustas, ar R.Eimontas ir toliau galės groti miesto varpais, atsakė: „Aš už tai, kad Kaune vyktų kuo daugiau ir varpų, ir kitokių koncertų. Bet aš – ne profesionalus muzikas ir aš nesprendžiu, kas ir kada gros karilionu. Tai sprendžia asociacija „Karilionierių gildija“. Į tą patį klausimą asociacijos „Karilionierių gildija“ prezidentas J.Vilnonis atsakė panašiai. „Negaliu nieko pasakyti, nes šiuo klausimu į mane niekas nesikreipė“, – tikino vienas miesto karilionininkų.

Daugiau apie R.Eimonto sugrįžimą į Kauno karlioną skaitykite rugsėjo 3 d. "Kauno dienoje".