Antradienį patvirtintos spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio interneto ryšio diegimo ir skvarbos priemonės, būtinos kurti naujų darbo vietų kūrimui ir klestėjimui.

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje ES įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2013 m. kiekvienas Europos pilietis turėtų galimybę naudotis paprastu plačiajuosčiu interneto ryšiu, o iki 2020 m. – sparčiu ir itin sparčiu.

Europoje vidutinis plačiajuosčio ryšio paplitimas didžiausias pasaulyje, bet sparčiuoju šviesolaidiniu interneto ryšiu savo namuose naudojasi vos 1 proc. europiečių, palyginti su 12 proc. Japonijos ir 15 proc. Pietų Korėjos gyventojų.

Naudojantis sparčiu plačiajuosčiu ryšiu galima lengviau dirbti namuose ir keliaujant. Toks ryšys taip pat padeda įmonėms mažinti sąnaudas, būti konkurencingesnėms ir teikti naujas interaktyvias švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas.

„Šios priemonės padės užtikrinti, kad europiečiai turėtų galimybę naudotis aukščiausios kokybės interneto ryšiu, kurio jie tikisi ir yra verti, bei galėtų susipažinti su norimu turiniu ir gauti norimas paslaugas“, – kalbėjo už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos narė Neelie Kroes.

Numatytos šios priemonės:

• rekomendacija dėl prieigos prie naujos kartos tinklų, kad telefoninio ryšio teikėjai žinotų, kokie ES teisės aktai bus taikomi;

• pasiūlymas užtikrinti, kad iki 2013 m. jau būtų galima naudotis radijo dažnių juosta bevieliam plačiajuosčiam ryšiui;

• politikos dokumentas, kuriame apibrėžiama, kaip geriausiai skatinti viešas ir privačias investicijas į spartaus ir itin spartaus ryšio tinklus.