Kiekvienoje virtuvėje randamas "kuklus" prieskonis - cinamonas - gali būti panaudojamas aukso nanodalelėms kurti.

Mokslininkų teigimu, naujasis gamybos būdas būtų ir saugesnis, ir paprastesnis, o pagamintas nanodaleles būtų galima panaudoti netgi kovai su onkologiniais susirgimais.

Kaip rašo technologijos.lt [5], aukso nanodalelės mokslo, pramonės ir medicinos srityse vertinamos už j [6]ų potencialą aptikti piktybinius auglius, panaudojimą narkotikams aptikti, gatvių apšvietimo prietaisams gaminti ir ligoms gydyti.  Tačiau joms pagaminti reikalingi pavojingi chemikalai. Pasaulyje egzistuoja keli būdai aukso nanodalelėms gaminti, tačiau dauguma jų remiasi tuo, jog aukso druskos yra tirpinamos skystyje, į kurį vėliau įmaišoma specialių chemikalų.

Vykstant cheminei reakcijai, aukso dalelės nusėda ant indo dugno.  Dažniausiai pasitaikančiuose mišiniuose naudojami natrio citratai, natrio borohidridas (kuris taip pat naudojamas celiuliozei balinti) ir amoniako junginiai, kurių visi yra toksiški tiek žmogui, tiek aplinkai.

Siekdami skatinti "žaliųjų nanotechnologijų" plėtrą, Misūrio (JAV) universiteto mokslininkai aukso druskas sumaišė ne su agresyviais chemikalais, o su cinamono milteliais. Reakcijos metu susidarė tos pačios nanodalelių nuosėdos bei vadinamosios fitocheminės medžiagos - viena iš sudedamųjų cinamono dalių. Įdomu tai, kad sumaišius tuos pačius fitochemikalus su pagamintomis nanodalelėmis, jie gali patekti į vėžinių ląstelių vidų. Tokiu būdu šių medžiagų derinys gali būti naudojamas vėžinėms ląstelėms naikinti bei tikslesnėms medicininėms ligos židinio nuotraukoms užfiksuoti.

"Mūsų sukurtos aukso nanodalelės ne tik draugiškos ekologiniu ir biologiniu požiūriu - jos taip pat veikia kaip aktyvus agentas prieš vėžines ląsteles", - sako Misūrio universiteto Medicinos fakulteto radiologijos profesorius Kattesh Katti.

Gamybos metu nereikia naudoti elektros srovės ar kokių nors papildomų cheminių medžiagų, išskyrus pačias aukso druskas. Tyrimo autoriai savo eksperimento rezultatus jau publikavo žurnale "Pharmaceutical Research". Katti įsitikinimu, metalams perdirbti į nanodaleles, nenaudojant pavojingų chemikalų, galima naudoti ne tik cinamoną, bet ir kai kurių kitų augalų sėklas ir lapus.