Viešumoje pasirodė informacija, kad pareigūnų profsąjungos tarp buvusių pareigūnų ieško galimų kandidatų į Seimą. Ir planuoja dalyvauti Seimo rinkimuose.

Ir tai kažkodėl buvo pristatyta kaip įvykis, turintis sukelti nemalonių minčių man....

Keistas požiūris. Tiesą sakant, man ši idėja atrodo sveikintina. Ir... nelabai originali.

Sveikintina todėl, kad jeigu į Seimą būtų išrinkti buvę stiprūs profesionalai, bent jie gal esamiems pareigūnams, ir ypač - politikuojančioms profsąjungoms sugebėtų paaiškinti, kaip skirstomas biudžetas, kaip jis skaičiuojamas, kiek sričių finansuojama iš biudžeto ir kokios jo galimybės. Taip pat - kokią įtaką pareigūnų algoms ir kitai gerovei turi savarankiškas asignavimų valdytojas Policijos departamentas, ir kokią - Vidaus reikalų ministerija.

Na, o neoriginali todėl, kad buvusių policijos pareigūnų yra ir šios kadencijos Seime. Vienas iš jų -  Aleksandras Sacharukas, kuris, kaip žinia, dar prieš penkerius metus dirbo komisaru Lietuvos kriminalinės policijos biure.

Kaip jam sekėsi parlamentauti, girdėjo jeigu ne visi, tai daugelis.

Todėl pareigūnų pareiškimai, kad niekas jų neatstovauja aukščiausiuose politikos sluoksniuose, nelabai teisingi.

Problema gal ne ta, ar yra buvusių pareigūnų Seime, o ta, kokia jų tikroji kompetencija, ir ar profsąjungos su kuo nors sugeba susikalbėti ir bent  pamėginti ieškoti bendradarbiavimo galimybių, bendrų problemų sprendimų. Nes iki šiol joms atrodo nepavyko susikalbėti ne tik su Vidaus reikalų ministerija, bet ir su buvusiais pareigūnais, dabartiniais Seimo nariais.