Virtuvės ir vonios ploviklius, įvairias buitinės chemijos priemones naudojame kone kasdien. Tačiau nenustebkite, jei po poros mėnesių parduotuvių lentynose neberasite kai kurių iki šiol naudotų ploviklių. Priežastis – Europos Parlamento (EP) posėdyje nutarta Europos rinkoje atsisakyti ploviklių su dideliu fosfatų kiekiu. Didelis jų kiekis didina vandens eutrofikaciją, dėl kurios žūva daug vandens organizmų.

Visuomenininkai džiaugiasi tokiu sprendimu, nors teigia, jog problemą šis sprendimas tik pristabdys. O ažiotažą dėl tokio sprendimo stiprina ir gandai, kad jis gali lemti chemijos priemonių brangimą visoje Europos Sąjungoje (ES). Taigi, ir Lietuvoje.

Geriau anksčiau nei vėliau

Nauji apribojimai bus taikomi skalbimo milteliams nuo 2013 metų birželio 30 d. ir automatinėms indaplovėms skirtoms priemonėms nuo 2017 m. sausio 1 d.

Kai namų ūkių nuotėkos (buitinės nuotėkos), kuriose yra fosfatų, išleidžiamos į aplinką, fosforas patenka į upes, ežerus, upių tinklu pernešamos į jūras, tai vandenyje sukelia dumblių augimą. Kitaip sakant, „patręšia“ vandenį.

Visuomeninės gamtosaugos organizacijos „Lietuvos gamtos fondas“ projekto vadovas Nerijus Zableckis GRYNAS.lt teigė, kad tokį sprendimą vertina teigiamai, tačiau tam tikri įstatymų nuansai ydingi, pavyzdžiui, delsiama apriboti automatinių indaplovių plovimo priemones.

„Vienareikšmiškai – per tolimas (terminas, - red. past.) automatinių indaplovių priemonėms. Yra ne vienerius metus išbandytų, puikiai veikiančių alternatyvų, plaunančių ne ką blogiau nei tos su fosfatais. Tai patvirtina netgi vartotojai“, – svarstė N. Zableckis.

Ploviklių žalą gamtai – milžiniška

Pasak pašnekovo, didžiausi neigiami veiksniai, kuriuos sukelia plovimo priemonės, turinčios dideles fosfatų bei kitų fosforų junginių koncentracijas, yra jų kenksmingumas aplinkai. Pagrindinis jų poveikis – tai vandens eutrofikacija.

„Kai namų ūkių nuotėkos (buitinės nuotėkos), kuriose yra fosfatų, išleidžiamos į aplinką, fosforas patenka į upes, ežerus, upių tinklu pernešamos į jūras, tai vandenyje sukelia dumblių augimą. Kitaip sakant, jie „patręšia“ vandenį. Tuomet augantys dumbliai suvartoja deguonį, o sumažėjus deguonies kiekiui nebeišgyvena vandens organizmai, kurie kvėpuoja deguonimi“, – žalą gamtai apibūdino vyras.

Anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per paskutinį šimtmetį tapo stipriai eutrofikuotas, perpildytas maistingomis medžiagomis. To pavyzdys: dabar jūra turi 4 kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su, pavyzdžiui, 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX amžiaus pradžioje.

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto čia patenka dėl žemės ūkio veiklos. Azotas ir fosforas įeina į mineralinių trąšų ir gyvulių mėšlo sudėtį.

Žiniasklaidoje garsiai kalbama, kad eutrofikaciją lemia žemės ūkio produkcija, o apie skalbimo priemonių žalą kalbama mažai, atsargiai.

Pasiteiravus, ar tai daroma iš nežinojimo ar kitų interesų, N. Zableckis teigė, kad tai „tiesiog nežinojimas.“

Pasak jo, milteliai ar indaplovių tabletės atrodo tokios „nekaltos“, o užrašus ant pakuočių - kas ten supaisys?

Tūkstančiai tonų fosforo - Baltijos jūroje

„Importuotojams tai labai patogu. Kam siūlyti geresnį produktą jei lietuviai perka šlamštą? Vertinama, jog visoje ES ploviklių fosfatai yra vienas iš trijų didžiausių vandens teršimo fosfatais šaltinių. Jie sudaro iki 16 procentų į Dunojaus baseiną patenkančių fosfatų, po 24 proc. – patenkančių į Juodąją ir Baltijos jūras.

2005-aisiais į Baltijos jūrą pateko 30200 tonų fosforo, pusė iš jų – iš buitinių nuotėkų, kita pusė – iš taršos šaltinių, tokių kaip žemės ūkis. Nors Lietuvoje gausu modernių valymo įrenginių, tačiau didelė dalis namų ūkių vis dar prie jų neprisijungę. Ir net jei būtų prijungti, fosforas niekur nedings, gamtoje, šiaip jau, niekas nepradingsta“, – apie problemos mastą kalbėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad tai susiję ir su kita neišspręsta problema – neaišku, kur dėti valymo įrenginiuose susikaupiantį fosforą. „Jei būtų mažiau ploviklių su fosfatais, tuomet ir valymo įrenginių dumblo sumažėtų trečdaliu, sumažėtų pačių valymo įrenginių priežiūros kaštai. O juk už įrenginių pastatymą ir jų priežiūrą sumokame mes - tie patys vartotojai.“

Pardavėjai privalės prisitaikyti

Pasiteiravus, kokia galima tokias primones parduodančių įmonių reakcija – ar jos turės išimti iš gamybos savo produkciją, nes sumažintas fosfatų skaičius gaminyje lems jo neefektyvumą, N. Zableckis teigė manantis, kad įmonės prisitaikys, jog išliktų.

„Pasaulyje yra daug šalių, kuriose fosfatai nenaudojami nei skalbimo, nei indų plovimo priemonėse, yra puikiai veikiančios alternatyvos fosfatų junginiams. Jau daugiau nei 30 metų rinkoje tiekiamos befosfatės plovimo priemonės. Tad dėl to įmonės mažiausiai turėtų išgyventi. Be to, mūsų lietuviškosios įmonės ir taip nenaudoja fosfatų. Čia didieji gamintojai, importuojantys gaminius į mūsų šalį, nejaučia jokios atsakomybės brukdami aplinkai kenksmingus produktus“, – apie įmonių požiūrį į aplinkosaugą užsiminė pašnekovas.

Po šio EP sprendimo, pasklido kalbos, kad netrukus gali pradėti brangti chemijos produkcija, skirta namų rinkai. N. Zableckio nuomone, kaip ir visur, taip ir čia gausu gandų, tad vienareikšmiškai nusakyti būsimą situaciją – sudėtinga.

Esą prieš porą metų jie atliko rinkos tyrimą – kokie milteliai parduodami didžiuosiuose prekybos centruose?

Tuomet nebuvo pastebėta didelio skirtumo tarp plovimų priemonių, kurios turėjo fosfatų ir kurios buvo be jų. Tačiau pašnekovas neatmetė galimybės, kad firmos gali pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir padidinti savo produktų kainas.

Fosfatai - jais ir pirmaujame

Skalbimo miltelius su sumažintu fosfatų kiekiu naudoja Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, Čekija, Latvija ir kitos šalys. Lietuva – ne.

Vienos didesnių į Lietuvą importuojamų ploviklių įmonės atstovas Gintautas teigė, kad tai „veikiau nuoseklus verslo žlugdymas ir noras, kad įmonės mokėtų didesnius mokesčius arba atsisakytų tam tikrų savo prekių, pradėtų pirkti iš kitų gamintojų „švarias“ ir „ekologiškas“ prekes.“

N. Zableckis kritikuoja valdžią, sakydamas, kad ši „nepadarė nė žingsnio, jog pakeistų (sugriežtintų – red. past.) reikalavimus. Gamintojai taip pat nesiima atsakomybės.“

Pašnekovas pridūrė, kad tai nepriklauso nuo valstybės dydžio, nes, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojamos visiškai befosfatės skalbimo priemonės.

Štai mūsų kaimynai lenkai turi tam tikrus apribojimus plovikliams, o Estija kaip ir Lietuva – jokių su tuo susijusių draudimų neįgyvendina. Apie Rusiją, prasitaria N. Zableckis, net neverta kalbėti.

Gamtą ir skiriamas lėšas išgelbėtų sąmoningumas

Nauji apribojimai skalbimo milteliams įsigalios nuo šių metų birželio 30 d. – tai jau vienas žingsnis. Fosfatai taip pat gali būti pašalinami ir įrengus vandens nuotėkų valymo technologijas.

Pasiteiravus, ar tai efektyvi ir finansiškai optimali priemonė, N. Zableckis pastebi, kad vienaip ar kitaip, „už valymo įrenginių statybą ir priežiūrą vis tiek sumokame mes, mokesčių mokėtojai. Jei nebūtų fosfatų nuotėkose, tai ir valymo įrenginių reiktų paprastesnių, ne tokių brangių.“

Užsimindamas apie kitokias priemones mažinti ploviklių su dideliais kiekiais fosfatų daromą žalą, pašnekovas pamini, rodos, paprasčiausią, bet sunkiausiai įgyvendinamą užduotį.

„Tai vartotojai, tegul perka esamas priemones be fosfatų, ir nereikės nei valdžios įsikišimo“, – konstatavo pašnekovas.

Skamba kaltinimai verslo žlugdymu

Baltijos šalių vyriausybės patvirtino, kad eutrofikacija yra viena pagrindinių Baltijos jūros problemų ir įsipareigojo mažinti taršą maistinėmis medžiagomis.

Vienas iš Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir Baltijos šalių aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros veiksmų plano punktų yra 42 proc. sumažinti fosforo prietaką į Baltijos jūrą ir 18 proc. sumažinti čia patenkantį azoto kiekį. Komisijos duomenimis, atsisakius šiuos junginius naudoti plovimo priemonėse, eutrofikacija Baltijos jūroje sumažėtų beveik ketvirtadaliu.

Tačiau tikslui pasiekti numatytos priemonės kol kas yra per silpnos arba jų įgyvendinimas stringa.

Prekybininkai ES nutarimą vadina „verslo žlugdymu“

GRYNAS.lt nusprendus pasiteirauti prekybininkų nuomonės šiuo klausimu, daugelis iš jų atsiribojo tylos siena, užsimindami, kad tokios kalbos kenkia jų verslui, todėl nekalbės.

Visgi didžioji dauguma įmonių, kurios užsiima didmenine įvairių ploviklių prekyba (kuriuose galima rasti didelius kiekiu fosfatų), pasiteiravus apie pasikeitusius reikalavimus, teigė nieko apie tai nieko nežinančios.

Vienos didesnių į Lietuvą importuojamų ploviklių įmonės atstovas Gintautas (vardas pakeistas, vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) teigė, kad tai „veikiau nuoseklus verslo žlugdymas ir noras, kad įmonės mokėtų didesnius mokesčius arba atsisakytų tam tikrų savo prekių, neva, pradėtų pirkti iš kitų gamintojų, „švarias“ ir „ekologiškas“ prekes.“

Prekybininkų viltis - o gal niekas į draudimus nekreips dėmesio?

Kai kurie kėlė klausimą, o ką reikės daryti su turimais plovikliais, kurie neatitinka normų? Prakalbus apie utilizavimą, pasigirsdavo skeptiškos mintys, kad veikiau kur nors „išvežti“... Kitaip tariant – atsikratyti.

Skalbimo miltelius su sumažintu fosfatų kiekiu naudoja Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, Čekija, Latvija ir kitos šalys. Lietuva – ne.

Prekybininkai neatmetė galimybės, kad šis ES nutarimas gali paskatinti branginti savo produkciją, tačiau į platesnes kalbas nesileido.

Kai kurių kalbintų pašnekovų teigimu, viskas priklausys nuo to, ar Lietuvoje tokie draudimai tikrai įsigalios, „o gal į juos niekas nekreips dėmesio, kaip kad dažnai pasitaiko“, – pokalbį užbaigė Gintautas.

Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos (A.I.S.E) duomenimis, lietuviai pirmauja fosfatų suvartojimo kiekiais. Vidutinis mūsų šalies gyventojas per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo. O štai Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka tik apie 0,09 kg.