Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) trečiadienį iškilmingai atidaryta atnaujinta „Lituanicos“ ekspozicija.

Pagerbė pavadinimą

Pasak VDKM Karybos istorijos skyriaus vedėjos Dalios Naujalienės, kuri kartu su bendraminčiais talkininkais per porą metų atnaujino „Lituanicos“ ekspoziciją, jos atidarymas beveik sutapo su oranžinės paukštės vardo parinkimo 80-mečiu.

„Steponas Darius šį brangų kiekvieno lietuvio širdžiai pavadinimą – jį pasiūlė žurnalistas Antanas Vaivada – išrinko iš daugybės kitų. 1933 m. gegužės 6-ąją Čikagos Midway oro uoste įvyko lėktuvo krikštynos: jį pašventino du lietuvių kunigai, o S.Dariaus motina amerikiečių papročiu sudaužė į propelerio ašį šampano butelį. Tą pačią akimirką buvo nuimtas audeklas, slėpęs lėktuvo pavadinimą. Kitą dieną „Lituanica“ išskrido į savo starto vietą Niujorke – Floid Beneto aerodromą“, – priminė oranžinės paukštės istorines akimirkas D.Naujalienė.

Ekspozicija praturtėjo

Po poros metų atidarytoje „Lituanicos“ ekspozicijoje nemaža naujų eksponatų – dalį jų pateikė S.Dariaus vaikaitis Skirmuntas Maštaras. Tie eksponatai – tai legendinio lakūno dienoraštis, ordinai ir medaliai, kuriais jis buvo apdovanotas, kovodamas JAV kariuomenės sudėtyje, Prancūzijos fronte bei Lietuvos apdovanojimai, skirti didvyriams po mirties.

Ekspozicijoje galima pamatyti ne tik specialistų sutvarkytas „Lituanikos“ liekanas, bet ir kelis iš beveik tūkstančio laiškų, kuriuos lakūnai pirmi pasaulyje pergabeno oru per Atlantą, didvyrių asmeninius daiktus, drabužius, batus.

Beje, dabar galima pamatyti pluoštą dolerių, kuriuos 1983 metais rado Stasio Girėno kostiumo kelnių laikrodžio kišenėlėje jo drabužius restauravusi Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro restauratorė Elena Jazbutienė. Visi lakūnų drabužiai po katastrofos buvo perpjauti taip, kad būtų lengviau išimti didvyrių kūnus.

„Lituanica“ skrenda

D.Naujalienė atkreipė ekspozicijoje dėmesį į S.Dariaus 1920 m. pirktą užrašų knygelę, kurioje jis pats klaidingai įrašė savo gimimo datą. Čia pat eksponuojamas jo bilietas (leidimas) į Lietuvos Steigiamojojo Seimo posėdį, „Lituanicos“ techninis pasas, kiti su šiuo istoriniu skrydžiu susiję dokumentai, asmeniniai lakūnų daiktai.

S.Darius ir S.Girėnas, savo skrydžiu siekę pažadinti tautą, jos savimonę, savo užduotį įvykdė, nes, pasak VDKM direktoriaus plk. Kęstučio Kuršelio, nors mūsų sakalų skrydis po 37 valandų tragiškai nutrūko, tačiau „Lituanica“ skrenda mūsų širdyse iki šiol. Tai patvirtino ir gausiai į ekspozicijos atidarymą susirinkę kauniečiai bei miesto svečiai.

Beje, tarp pastarųjų buvo ir „Lituanicos“ skrydžio 60-mečio proga jos repliką sukonstravęs ir ja iš Soldino į Kauną atskridęs garsusis Vladas Kensgaila, nemaža žinomų aviacijos istorikų, aviatorių, neabejingų istorijai žmonių.