Nuo šių metų pradžios, o tai reiškia jau trečias mėnuo, galioja nauja pensijų skaičiavimo tvarka, pagal kurią perskaičiavus pensiją, ji gali padidėti. Tiesa, apie tai mažai kas žino, o patys parlamentarai, į naująją tvarką įdėję nuostatą apie stažo metus, pasunkino pensininkų galimybes gauti didesnę pensiją. Šiandien vieni už pataisas balsavę politikai dėl to jas kritikuoja, o kiti, regis, apskritai nesuvokia, apie ką kalbama. Bet kuriuo atveju pasitikrinti, ar naujoji tvarka nepadidina jūsų pensijos, galima tiesiog kreipusis į „Sodrą“.

Iki 2013-ųjų pensijos buvo skaičiuojamos atsižvelgiant į stažą, geriausią penkerių metų darbo užmokestį, gautą 1984–1994 metais, bei po 1994-ųjų turėtas visas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo mokėtos „Sodros“ įmokos, neišskiriant didžiausių įmokų laikotarpio.

Tačiau nuo sausio įsigaliojo nauja pensijų apskaičiavimo tvarka – teigiama, palankesnė gyventojams. Senasis būdas išlieka, tačiau esami ir būsimi pensininkai gali rinktis ir senatvės pensiją prašyti apskaičiuoti tik nuo 1994-ųjų, neįtraukiant sovietmetį gautų pajamų.

Palankesnė pensijų apskaičiavimo tvarka įsigaliojo jau beveik prieš tris mėnesius, tačiau apie ją kol kas mažai kas žino. Bent jau taip galima spręsti iš „Sodros“ pateiktų duomenų.

Norinčiųjų persiskaičiuoti pensijas nedaugėja, nors nemažai daliai senjorų, išėjusių užtarnauto poilsio, naujoji tvarka finansiškai būtų naudingesnė. „Sodros“ darbuotojai sako, kad atėjusių pensijas persiskaičiuoti gyventojų kišenės papilnėja nuo keliolikos iki kelių šimtų litų. Pavyzdžiui, neseniai vienai profesorei pagal naująją tvarką apskaičiavus pajamas, pensija ūgtelėjo 800 litų.

„[Žmonėms, dirbusiems] valstybės tarnyboje, pedagogams – visiems, dirbusiems ten, kur žmogaus pajamos auga priklausomai nuo darbo stažo, manau, bus naudinga – ir ne tik bus, bet ir yra“, – sako „Sodros“ Pensijų skyriaus vedėja Janina Daunoravičienė.

„Tai yra skola visų parlamentarų – ne tik šitos kadencijos. Šitas įstatymas turėjo įsigalioti 2008 metų sausio 1 dieną, taip buvo parašyta pirminiam 1995 metų įstatyme. Laiku nepadarėm, tai nors jau netempkim toliau“, – teigia Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.

Bet nereikia ir pamiršti, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Naująja pensijų skaičiavimo tvarka kol kas gali pasinaudoti ne visi pensininkai, o tik išeisiantys į pensiją šiemet. Kitiems pensija bus perskaičiuota, tik jei papildomai išdirbs dar vienerius metus – nesvarbu, kokį darbo stažą jie turi.

„Darbinasi dabar, kad įgytų teisę į pensijos skyrimą iš naujo, ir pensija atitinkamai bus perskaičiuota. Tas stažas skaičiuojamas ne kalendoriškai, o pagal gautas pajamas. Tai jeigu žmogus keturis mėnesius dirbs, per juos gaus ne mažesnį atlyginimą nei 12 minimalių algų, t.y., 12 tūkstančių popieriuje, tai jis turės metų stažą, tačiau kreiptis dėl pensijos galės, kai praeis fiziškai 12 mėnesių“, – aiškina J. Daunoravičienė.

Bet kažin ar vyresnio amžiaus žmogui pavyks taip lengvai vėl įsidarbinti. Šalyje bedarbiai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, o darbo neranda net ir jauni žmonės. Tad nors valdžia ir suteikė pasirinkimą, daugeliui anksčiau į pensiją išėjusių žmonių jis tik sąlyginis.

Kai kurie Seimo nariai sako, kad jau sulaukė žmonių klausimų, ar naujoji pensijų perskaičiavimo tvarka, kurioje įtraukta nuostata – papildomas vienerių metų darbo stažas, nėra diskriminacinė ir ar nepažeidžia Konstitucijos.

„Jeigu kreipsis į Konstitucinį Teismą jis gali įvairiai išaiškinti ir tada ta suma, kurią skyrėme – 40 milijonų, perskaičiavus gali virsti daug didesniais skaičiais. Aš palaikydamas tą mintį vis dėlto manau, kad vis dėlto reikėjo geriau įvertinti visas pasekmes. Ir neužmirštant to, kad tas perskaičiavimas vyksta to paties katilo viduje – jei kažkas kažkam padidėja, tai kitam sumažėja. Dalinio teisingumo įvedimas yra blogiau negu kad iš vis nieko nedarymas, nes sukelia tik įtampą, pavydą, o klausimo nesprendžia“, – tvirtina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Dagys.

Taigi buvęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas kritikuoja naująją tvarką, nors ir pats Rimantas Dagys, ir dar 78 parlamentarai – ir dabartiniai valdantieji, ir opozicijoje esantys konservatoriai – balsavo už šį įstatymą.

Tiesa, yra ir dar įdomesnių pavyzdžių. Štai parlamentaras Povilas Gylys priimant naująją pensijų apskaičiavimo tvarką buvo vienintelis susilaikęs ir nebalsavęs nei už, nei prieš. Jis pareiškė, kad šiuo klausimu turi aiškią nuomonę, tačiau klausiamas, kodėl nepalaikė ar neprieštaravo būtent šiam įstatymui, Seimo narys prakalbo apie visai kitą teisės aktą.

„Aš apskritai ne prieš tai, kad būtų reformuojama pensijų sistema, bet mano požiūris yra tvirtas, profesinis – antroji pensijų pakopa negali būti pagrįsta nei teisiniu, konstituciniu, nei ekonominiu požiūriu“, – kabėjo P. Gylys.

Štai taip ir dirba mūsų Seimas. Vieni parlamentarai balsuoja už įstatymą, o tada jį kritikuoja, kiti – balsuoja, galbūt, net neįsigilindami už ką.