Mirė vienas žymiausių XX a. lietuvių poetų, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Poetui buvo 77-eri.

M.Martinaitis insultą patyrė per savo gimtadienį, balandžio 1-ąją, antrąją Velykų dieną. Jis buvo paguldytas į Santariškių klinikas.

Marcelijus Teodoras Martinaitis, poetas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, gimė 1936 m. balandžio 1 d. Paserbentyje, Raseinių rajone. 1964 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo įvairių žurnalų redakcijose, nuo 1980 m. dėstė Vilniaus universitete, o 1989 m. išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. M. Martinaitis – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1998 m.). Išleido dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. M. Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei keturiolika kalbų. Kūrybą poetas ėmė skelbti nuo 1955 m. 1962 m. išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“.

Svarbiausias M.Martinaičio poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Ši tema labai ryški bene žymiausiame Martinaičio kūrinyje „Kukučio baladės“. Poetas taip pat parašė scenarijų Lietuvos kino studijos muzikiniam filmui „Vakar ir visados“ (1984 m., rež. Gytis Lukšas).

M.Martinaitis 1975 m. tapo „Poezijos pavasario„ laureatu, pelnė daugybę valstybinių apdovanojimų, literatūrinių premijų. 2010 m. jis taip pat pelnė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premiją už kūrybiškiausią 2009-ųjų knygą „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“. O pernai M.Martinaitis išleido knygą „Marcelijaus margučiai. Velykos su Marcelijumi Martinaičiu“, kuri pripažinta viena gražiausių metų knygų.