Emocijos – iš praeities

Pastarasis Luko koncertas suvirpino visų jo atliekamos muzikos besiklausančiųjų širdis.

Vis dėlto, vaikinui koncertuojant, kone visą laiką įkyriai skambėjo vienos klausytojos telefonas. Garbaus amžiaus moteris veikiausiai nemokėjo išjungti garso. Pasibaigus koncertui, ji atsistojo ir padėkojo už muziką, kuri jai sukėlė jaudinančias emocijas iš praeities.

Atsiprašydama visų už sukeltus nesklandumus, moteris papasakojo jautrią asmeninę istoriją, kaip šis gitaros skambesys ją tarsi sugrąžino į 1945-uosius. Jai tada buvo penkiolika metų.

Tais metais už lašinių gabaliuką vienas kariškis jai paliko penkiastygę gitarą. Jaudindamasi moteris pasakojo, kad ta gitara groti ji išmoko pati.

Baigdama kalbėti, klaipėdietė dar kartą atsiprašė visų už skambėjusį telefoną. Paaiškėjo, kad jai skambino giminaičiai, norėdami pasveikinti su 95-uoju gimtadieniu, kurį kaip tik tądien šventė.

Lukas nuoširdžiai priėmė šį pasakojimą ir pabrėžė, kad šis atvejis – vienas pavyzdžių, kaip skiriasi Lietuvos ir Vokietijos publika.

Atvyko į konkursą ir liko

– Užaugote ir mokėtės Vokietijoje, kas jus sieja su Lietuva?

– Mano tėtis kilęs iš vieno vokiečių kaimelio, o mama – lietuvė. Jiedu susipažino Lietuvoje, abu mėgo muziką, tėvas grojo gitara, mama – pianinu. Vėliau abu nusprendė gyventi Vokietijoje, tačiau kiekvieną vasarą atostogų grįždavo į Lietuvą pas gimines. Dažnai sakau, kad esu vaikas, kuris vasaromis augo lietuviškame kaime netoli Trakų. Dabar tėvai išsiskyrę, mama liko gyventi Vokietijoje, o tėvas pamilo Lietuvą ir persikraustė čia.

– Jūsų artimieji toli, mama liko Vokietijoje. Kokie kelio vingiai jus atvedė į Klaipėdą?

– Baigęs mokyklą į Lietuvą atvykau dėl klasikinės gitaros konkurso, kuris vyko Vilniuje. Po kelių dienų prasidėjo pandemija, ir nusprendžiau, kad tai likimas ir man reikia likti šioje šalyje. Vėliau tėtis man padėjo rasti gerą dėstytoją Klaipėdoje, jis iki šiol mane moko. Todėl dėl mokslų ir persikrausčiau į uostamiestį ir kol kas nieko keisti neketinu.

– Kada pradėjote domėtis muzika?

– Muzika mane lydi nuo gimimo. Atsimenu, tėvai mane versdavo groti gitara, net neleisdavo eiti žaisti į kiemą su draugais, kol nepagrodavau. Tuo metu jaučiau per didelį spaudimą ir nustojau domėtis muzika. Tačiau vėliau pats išgirdau vieną melodiją, kurią norėjau išmokti groti, bandydamas daug kartų, galų gale pramokau ir nusprendžiau, kad noriu ir toliau mokytis groti klasikine gitara. Anksčiau mokiausi groti pianinu, bandžiau ir elektrinę gitarą, tačiau man tai netiko.

– Puikiai kalbate lietuviškai. Ar kalbos išmokote, kai nusprendėte likti Lietuvoje?

– Nors mama ir lietuvė, ji su manimi niekada nekalbėdavo lietuviškai. Kai vasaromis čia atvažiuodavome, tada reikėdavo susikalbėti su giminėmis, bet mano lietuvių kalbos žinios buvo prastos. Nusprendus čia pasilikti, lietuvių kalbos pradėjau mokytis savarankiškai ir dabar kalbėti tampa vis lengviau.

Lukas Isaak. G. Namentkevič nuotr.

Lietuvos publika – išskirtinė

– Esate jau aplankęs dešimtis Lietuvos miestų ir visuose koncertavęs. Kokį skirtumą, kalbant apie publiką, pastebite? Ar klaipėdiečiai skiriasi nuo kitų?

– Klaipėdos gyventojai – ramybės šaltinis. Koncertuodamas jiems matau, kokie jie atsipalaidavę, niekur neskuba, tiesiog mėgaujasi akimirka. Grodamas gitara įvairiuose miestuose pastebiu, kad kiekviena publika savita ir nors grojamos tos pačios melodijos, vis kažkas nutinka kitaip. Vieniems kažkas skambina telefonu, kiti šnekučiuojasi, treti gali ir pavaikščioti pirmyn ir atgal po salę.

– Sakoma, kad bet kokio koncerto, spektaklio ar kito renginio metu kažkam visada suskamba telefonas. Tai jus trikdo?

Klaipėdos gyventojai – ramybės šaltinis. Koncertuodamas jiems matau, kokie jie atsipalaidavę, niekur neskuba, tiesiog mėgaujasi akimirka.

– Ne. Pradėjus groti aš atsiriboju ir pasineriu į natas, muziką, daug metų to mokiausi. Skambantys žmonių telefonai ar pokalbiai manęs netrikdo, bet esu įsitikinęs, kad tai trukdo kitiems.

– Ar teko koncertuoti Vokietijoje? Kokius esminius vokiečių ir lietuvių klausytojų skirtumus įžvelgiate?

– Ne daug kartų, bet su tėčiu esu pasirodęs ir Vokietijoje. Skirtumas iš tikrųjų yra. Lietuviai paprasti ir užjaučiantys žmonės. Vokietijoje retas po koncerto prieidavo ir dar ką nors pasakydavo, o Lietuvoje tokių žmonių sutinku daug. Žmonės ateina pasisakyti, ką jautė klausydami, asmeniškai padėkoja. Grodamas čia jaučiu ryšį su žmonėmis.

– Koncertuose ne tik grojate klasikine gitara, bet ir pasakojate žmonėms apie muziką. Kodėl?

– Noriu išsiskirti, kad žmonės įsimintų mane. Klasikinė muzika – specifinė, jos klauso ne kiekvienas, todėl stengiuosi paaiškinti, iš kur kilusios dainos, ką jos reiškia. Tik pradedu savo karjerą, todėl retkarčiais pasakoju apie save, pasidalinu įdomiomis istorijomis. Manau, bendravimas žmones suartina.

Muzika – ateities duona

– Grodamas klasikine gitara ir muzikuodamas siekiate karjeros aukštumų. Ar, jūsų manymu, Lietuva – ta vieta, kurioje galima išgarsėti?

– Lietuva – nedidelė šalis. Manau, tai pagrindinė priežastis, dėl kurios čia būti pastebėtam yra lengviau. Ketinu apkeliauti dar daugiau miestų, taip sutiksiu daug įvairių žmonių, rinksiu savo auditoriją. Galbūt ateityje susimąstysiu ir apie dalyvavimą televizijos projekte.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate?

– Siekti tikslo visada sunkiau, kai patiriu nuosmukių. Turėjau koncertų, kurių metu atėjo vos keli klausytojai, teko groti ir tuščioje salėje. Tada susimąstau, ar viską gyvenime darau gerai. Visgi klysti ar suklupti yra normalu, todėl nepamirštu savo svajonės ir tiesiog einu toliau. Niekas nesakė, kad bus lengva, o kartais pasireiškiantis nusivylimas man padeda augti ir tobulėti.

– Ką galvojate veikti gyvenime, jeigu visgi klasikinės gitaros muzikos klausytojų nepadaugės? Ar turite planą „B“?

– Pasistengsiu, kad taip neįvyktų, tačiau gyvenime būna visko. Toli nuo muzikos savęs nematau. Galbūt norėčiau būti pedagogu, pasidalinti žiniomis su kitais. Turėjau šioje srityje praktikos ir man patiko. Dar moku gaminti, visada iš aplinkinių gaunu komplimentų dėl savo patiekalų. Tai nėra svajonių darbas, tačiau tai viena tų sričių, kur galėčiau save atrasti.