Išsirinks kiekvienas

Kaune šiemet kiekvienas galės atrasti renginį pagal savo skonį. Vyks ir jau tradicija tapę renginiai, pritraukiantys atlikėjus iš viso pasaulio, bus ir švenčių, reginių akims ir sielai.

„Kauno miesto savivaldybė kasmet prisideda prie tradicinių ir kauniečių pamėgtų kultūros renginių finansavimo. Šie renginiai yra neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis ir pritraukia tiek vietos bendruomenę, tiek miesto svečius“, – dienraščiui teigė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

Kaunas biudžete numatęs tiek savivaldybės, tiek kultūros įstaigų renginiams skirti beveik 2 mln. eurų. Žinoma, mieste bus renginių, kuriuos organizuoja įvairios agentūros, privačios iniciatyvos, tad kiekvienas galės atrasti, kaip praskaidrinti kasdienybę ir pasisemti gerų emocijų.

Savivaldybė šiemet numačiusi prisidėti prie tęstinių, ne pirmus metus Kaune vykstančių renginių, tokių kaip „Kaunas Jazz“, Pažaislio muzikos festivalis, „Operetė Kauno pilyje“, „Kaunas Blues“. Be to, miesto vizitine kortele jau tapusi Kauno bienalė vėl kvies tarptautinius menininkus sukurti ką nors išskirtinio.

Kauno savivaldybės paramos sulauks ir kino festivaliai „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“. „Šie renginiai sulaukia reikšmingo palaikymo, nes stiprina Kauno kaip kultūros miesto identitetą“, – pažymėjo M. Jurgutis.

Visai kitokią nuotaiką skleidžiantis „Bike Show“ šiemet vėl drebins Kauno gatves, o motociklų gausmas bus girdimas visame mieste. Išsiilgę tradicijų bus kviečiami į renginį „Grok, Jurgeli“, o pagydyti sielą padės poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Savivaldybė numačiusi prisidėti ir prie šiuolaikinio meno festivalio „Cirkuliacija“, kuriame kasmet vis kitose Kauno vietose susipina šokis, teatras, cirkas.

Laukiama: pernai stadioną drebino Ed Sheeran koncertas, o šiemet atvyks kitos pasaulinės žvaigždės – J. Timberlake, „Guns N Roses“ ir R. Williams. / A. Barkausko nuotr.

Duoklė istorijai

Tik paminėjus Sausio 13-ąją, miestas pradeda ruoštis Vasario 16-osios minėjimui. Po to seks Kovo 11-oji, tačiau dėmesio sulauks ir kitos svarbios istorinės datos, vertos atminties.

M. Jurgitis vardijo savivaldybės ar kartu su biudžetinėmis kultūros įstaigomis organizuojamus tradicinius miesto renginius, projektus ar iniciatyvas, kaip ir kasmet finansuojamas iš miesto biudžeto.

Sėkmingai įvykę didieji koncertai Dariaus ir Girėno stadione ar „Žalgirio“ arenoje veikia kaip vizitinė kortelė ateities renginiams.

Tai – valstybinių švenčių, atmintinų datų paminėjimai: Valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos (Kovo 11-osios), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, Liepos 6-osios) dienos minėjimai, Gedulo ir vilties dienos, Baltijos kelio dienos, Romo Kalantos žūties dienos ir kt. paminėjimai.

„Kaunas turi unikalią tradiciją – istorinės Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremoniją, tad tikrai bus galima ir vėl stebėti šį reginį, atiduoti pagarbą“, – priminė Kauno vicemeras.

Ko dar laukti?

Kaune šiemet suplanuotos ir kitos tradicinės šventės, kasmet pritraukiančios tūkstančius kauniečių ir miesto svečių.

Štai gegužę vyks Kauno gimtadienio renginiai. Bus ir mugių, ir koncertų, varžybų. Kaunas nusiteikęs švęsti kelias dienas, tad ir kauniečiai galės rinktis pramogas visas tris šventines dienas.

Šie metai paskelbti lėktuvo ANBO sukūrimo ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais, tad neabejotinai tai atsispindės ir Aviacijos šventėje, kuri vyks S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome.

Rugsėjo 1-ąją miestas tradiciškai pakvies į šventę „Mokslai palauks“, kuri taps geru emocijų užtaisu prieš prasidedant mokslo metams.

Dėmesys bus skiriamas ir teatrams. Nepaisant to, kad į įvairius spektaklius bilietai išgraibstomi gan greitai, teatro mėgėjams numatyta ir kitų renginių. Kaune vėl vyks festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“, Tarptautinės teatro dienos minėjimas ir „Fortūnų“ apdovanojimų teatralams teikimas.

Muzikos garsai liesis „BandFest“, tarptautiniame Kauno kariljono muzikos festivaliuose. Tačiau kariljono varpų muziką bus galima išgirsti ir dažniau, mat jie dažnai skambės šiltuoju metų laiku ir minint valstybei svarbias datas.

„Šiais metais jubiliejiniais renginiais džiugins Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, skaičiuojanti veiklos 100-metį, ir Kauno miesto simfoninis orkestras, švęsiantis 20-metį“, – pridūrė M. Jurgutis.

Be to, Kaune suksis ir sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ dalyviai, vyks tarptautinis šokio festivalis „Aura“.

Į tradicinių Kauno renginių sąrašą pretenduoja ir pastaruosius kelerius metus organizuojama Kauno kultūros mugė. Mieste bus švenčiama Kultūros diena, kurios metu kauniečių lauks įvairios staigmenos, kultūriniai atradimai ir pažinimai. 2025 m. visus kultūros mylėtojus pradžiugins unikali dailininko M. Zaleski paroda „Kauno vaizdas“.

„Dar laukia turiningi renginiai, skirti pagyvenusių žmonių mėnesiui, Tarptautinei neįgaliųjų, Socialinio darbuotojo, Medicinos darbuotojo, Mokytojo dienoms paminėti“, – dar kelias svarbias dienas, kurios Kaune neliks nepastebėtos, išvardijo M. Jurgutis.

Metus Kaunas užbaigs su kalėdiniu miesteliu, eglutės įžiebimo švente ir Naujųjų metų sutikimo renginiais.

Kūryba: „Fluxus“ festivalyje kauniečiai vėl galės išlaisvinti kūrybines galias ir originaliai užkopti į Parodos kalną. / Edgaro Cickevičiaus, Regimanto Zakšensko nuotr.

Kultūros sostinės palikimas

Kaunas 2022-aisiais buvo tapęs Europos kultūros sostine, tad dar ir dabar jaučiama šios programos dvasia. Kai kurie renginiai tapo neatsiejami nuo Kauno, bendruomenių ir jų iniciatyvų, todėl tradicijos bus tęsiamos ir šiais metais.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dvasia neabejotinai gyva ir jaučiama miesto kultūriniame gyvenime. Tai buvo išskirtinis etapas, kuris ne tik išryškino Kauno kūrybinį potencialą, bet ir suteikė galimybę gimti naujiems, stipriems renginiams, tapusiems neatsiejama miesto kultūrinio identiteto dalimi“, – teigė Kauno mero pavaduotojas.

M. Jurgutis įsitikinęs – šiandien galime didžiuotis tokiais renginiais kaip tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, šiuolaikinio meno festivalis „Audra“, Kauno literatūros savaitė, Vaikų knygų festivalis ir daugeliu kitų.

„Šie renginiai atrado savo žiūrovą, yra laukiami ir vertinami tiek vietos bendruomenės, tiek miesto svečių. Jie tęsia „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ tikslą skatinti kūrybą, dialogą ir bendruomeniškumą, taip pat stiprina Kauno, kaip šiuolaikiško ir atviro kultūrai miesto, įvaizdį“, – pridūrė vicemeras.

Be to, Europos kultūros sostinės programos palikimą tęsia ir savivaldybės biudžetinės įstaigos. Štai Kauno menininkų namai organizuoja V. Putvinskio gatvės dieną, iniciatyvą „Švęskime upę“, renginių ciklą „Kultūra į kiemus“, „Fluxus“ festivalį, kurio pagrindiniu akcentu tampa netradiciškai apsirengusių personažų kopimas į Parodos kalną.

Šios programos palikimu ir tęstiniais projektais galima laikyti ir Kauno miesto kamerinio teatro festivalį jaunimui „Išeities taškas“, asmenims su negalia skirtą projektą – įtraukiąją scenos menų platformą „Serpantino laboratorija“. Kauno miesto muziejus taip pat tęsia Istorijų festivalio iniciatyvą, Kauno kultūros centras – Kiemų šventę. Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka – vasaros skaityklas parkuose.

„Šie festivaliai ne tik įprasmina kultūros sostinės metus, bet ir formuoja ilgalaikį poveikį miesto kultūriniam gyvenimui, ugdydami naujas auditorijas, įtraukdami kūrėjus ir siūlydami kokybišką turinį, kuris lieka svarbus miestui ir pasibaigus projektui“, – neabejojo M. Jurgutis.

2 mln. eurų – tiek šiemet Kauno savivaldybė numačiusi skirti renginiams.

Metų koncertai

Nors Kauno miesto savivaldybė suplanavusi prisidėti prie visos eilės kultūrinių renginių, tačiau svečius vilios ne tik jie. Jau aišku, kad šiemet Kaune bus surengtas ne vienas grandiozinis koncertas, pritrauksiantis daugiatūkstantines minias.

Štai „Žalgirio“ arenoje sausį koncertą surengs lietuvių atlikėja Gjan, vyks Metų muzikos apdovanojimai M.A.M.A. Vasarį čia vyks pasaulinis miuziklas „The muzical: Fame“, žiūrovų širdis virpins Gabrielė Vilkckytė, Andrius Mamontovas ir Žemaitukai, bus prisiminti Stasio Povilaičio ir Vytauto Kernagio šlageriai, sužinosime ir ką siųsime atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse.

Pavasarį į areną keliaus „Coldplay“, Žilvino Žvagulio, Manto Jankavičiaus, Lilo ir Innomine, „Hiperbolės“, atgijusios grupės „Delfinai“, Džordanos Butkutės, Asmik Grigorian gerbėjai. Taip pat pasirodys dar kelios legendinės pasaulinės žvaigždės – Chris Norman, Rod Stewart ar ATB.

Vasarą neabejotinai „Žalgirio“ arena kilnosis nuo pasaulinio garso muzikos ikonos Kylie Minogue sugrįžimo.

Rudenį Nemuno salą drebins legendinės Amerikos roko grupės „The Offspring“ ir „RCZ Rammstein Tribute“ koncertai. „One Republic“ – dar vienas laukiamas pasaulinio turo koncertas arenoje. Bus ir kitokios muzikos šou. Štai 90-ųjų disco tikrai išjudins kūną.

Dariaus ir Girėno stadioną taip pat pamėgo pasaulinės muzikos megažvaigždės. Štai pernai net dvi dienas čia koncertavo Ed Sheeran, o šiemet jau aišku, kad vėl į stadioną daugiatūkstantines žmonių minias pritrauks Justin Timberlake, „Guns N Roses“ ir Robie Williams koncertai.

„Pirmiausia, tokie koncertai duoda tiesioginę ekonominę naudą, taip pat didina Kauno matomumą ir žinomumą pasaulyje. Mes skaičiuojame, kad į Kauną pamatyti koncertų atvykę svečiai dažniausiai pasilieka nakčiai. Prieš koncertą arba po. Ir iš to mes turime labai akivaizdžius pinigų srautus, kurie ateina suteikus nakvynės, restoranų ar pramogų paslaugas.

Taip pat svarbu, kad tai yra ir reputacinė nauda. Kauno, galinčio organizuoti tokio dydžio renginius, vardas nuolatos šmėžuoja tarptautinėje žiniasklaidoje, matomas greta kitų didžiųjų Europos miestų, kuriuose vyksta panašūs renginiai, ir Kaunas tokiame kontekste iš tiesų atrodo gerai“, – apie tai, kad pasaulinio lygio muzikos koncertai neabejotinai duoda daug naudos Kaunui, pažymėjo „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius.

Jis pridūrė, kad sėkmingai įvykę didieji koncertai Dariaus ir Girėno stadione ar „Žalgirio“ arenoje veikia kaip vizitinė kortelė ateities renginiams. „Organizatoriai mato, kad planuodami renginį Kaune nesusidūrė su problemomis, gavo reikiamą pagalbą tiek iš savivaldybės, tiek iš visų suinteresuotų šalių ir tai leidžia kitiems atlikėjams ir renginių organizatoriams palankiau priimti Kauną, svarstyti apie jį planuojant savo renginių tinklelį“, – dar vieną naudą įvardijo T. Stankevičius.

Pramoga: iniciatyva „Švęskime upę“ vėl pakvies pažinti Kauną nuo vandens. / Edgaro Cickevičiaus, Regimanto Zakšensko nuotr.

Tegyvuoja pergalės

Šiemet Kaunas gali pasigirti ir tarptautinių sporto rungtynių gausa. „Žalgirio“ arenoje vykstančios Eurolygos varžybos ir „Žalgirio“ kovos – visada lankomos, tačiau ir kitos sporto šakos bus pagerbtos Kaune ir pritrauks įvairių užsienio sporto delegacijų.

Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas „Kauno dienai“ įvardijo, kad 2025 m. balandžio 13–19 d. Kaune vyks pasaulio jaunių iki 18 metų ledo ritulio čempionatas. Dalyvaus Lietuvos, Japonijos, Estijos, Prancūzijos, Pietų Korėjos ir Lenkijos rinktinės.

Taip pat laukiamos Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės atrankos į pasaulio čempionatą namų rungtynės. Kaune Lietuvos futbolo rinktinė žais su Suomija, Malta, Ispanija arba Nyderlandais ir Lenkija.

„Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija 2025 m. organizuos U15 ir U19 Europos čempionatus. Šios varžybos vyks liepos 27–rugpjūčio 3 d. Kaune“, – dar vieną svarbų tarptautinį sporto renginį paminėjo T. Vasiliauskas.

Taip pat Kaune numatoma keletas didesnių renginių, kurių tikslios datos dar derinamos. Tad Kaune vyks XXIX tarptautinis Algirdo Šociko bokso turnyras, vaikų futbolo turnyras „Kaunas Football Fest 2025“, Kauno maratonas, tarptautinė buriavimo regata „Rudens vėjas 2025“. Ši regata dažniausiai būna rugsėjo–spalio mėnesiais.

Be to, vyks ir vandens motociklų varžybos „UIM Enduro Baltic cup 2025“, karate koykushin turnyras, skirtas padėti vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, „Kaunas Let's Join The Fight Together 2025“.

Ir patiems pasivaržyti, ir draugus palaikyti bus galima ir dviračių lenktynėse. Be to, šiemet kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę stebėti tarptautinės galiūnų varžybas „Pasaulio komandinė taurė 2025“.