„Ministerijos patarimas yra viską daryti subtiliai, diskutuoti (...). Suprantame klausimo jautrumą, partnerių dėmesį, bet viską turime daryti konsultuodamiesi ir su tomis valstybėmis, kurios rodo poreikį mažinti tam tikrus ribojimus, galbūt matydamos, kas vyksta Rusijos kare prieš Ukrainą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Klausimą dėl pasitraukimo iš konvencijos trečiadienį aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„Turime turėti savo arsenale viską, ko reikės, stabdyti tiek šarvuotą techniką, tiek pėstininkus, tačiau lygiai taip pat turime konsultuotis, nes tarptautinė humanitarinė teisė yra svarbus dalykas, yra įsipareigojimai valstybių prisiimti ir mes tą darysime“, – sakė K. Budrys.

Sulaukusi karinio patarimo, Krašto apsaugos ministerija antradienį nurodė siūlysianti inicijuoti pasitraukimą iš konvencijos, pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis.

Ministerijos teigimu, svarbu konsultuotis su pagrindiniais sąjungininkais, kurie siunčia karius į Lietuvą, tokiais kaip Jungtinės Valstijos, Vokietija, taip pat akcentuojama bendros Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos pozicijos svarba.

Ministerijos patarimas yra viską daryti subtiliai, diskutuoti.

K. Budrio teigimu, šiuo metu konsultuojamasi su partneriais. Ministras salė šį klausimą turintis savo darbotvarkėje.

„Mes konsultuojamės su partneriais, kaip jiems ta situacija atrodo, kokie galėtų būti mūsų veiksmai, dėliojamės tam tikrą laiko ašį į kalendorių ir judame į priekį“, – sakė ministras.

„Žinoma, kalba apie tarptautinę humanitarinę teisę, debatas – platesnis, ne tik apie šią konvenciją, apie viską, ką naudojo Rusija ir kitas priemones, kurias mes kvalifikuojame nusikaltimais žmogiškumui, karo nusikaltimais. Visos tos humanitarinės teisės normos buvo šimtus metų kuriamos, (...) tai valstybės tame kontekste vertina“, – akcentavo jis.

Politikai valią pasitraukti mato

NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas po posėdžio sakė matantis valią pasitraukti iš konvencijos. Jis pažymėjo, kad denonsavimas sustiprintų krašto gynybą ir atgrasymo priemones.

„Mes išgirdome ir karinį patarimą, kuris yra labai aiškus, kad pasitraukimas iš šios konvencijos reikštų gynybinio potencialo, atgrasymo efekto  sustiprinimą“, – akcentavo politikas.

Pasitraukimo klausimas turėtų būti apartas ir penktadienį vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje. Šiai pritarus išstojimui iš Otavos konvencijos, Krašto apsaugos ministerija žada prezidentui Gitanui Nausėdai siūlyti teikti Seimui denonsuoti konvenciją.

Pasitraukimą turi palaikyti mažiausiai 86 parlamentarai.

NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas žurnalistams pažymėjo, kad  nutarta frakcijų viduje įsivertinti, ar pavyks rasti pakankamą palaikymą denonsuoti konvenciją.

Pasak jo, priešpėstinės minos yra svarbi kontrmobilumo strategijos dalis, o tokio pajėgumo naudojimas leistų sulėtinti priešo ėjimą.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas atrištų rankas kariuomenei.

Apie svarstymus trauktis iš Otavos konvencijos pernai skelbė Suomija.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės. Ukraina tai pat yra viena iš 164 konvencijos, kuria sutinkama nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų, signatarių.

Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.

Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad nuo priešpėstinių minų dažnai neproporcingai nukenčia civiliai, jas naudojant pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir trukdoma atsigauti po konflikto, nes užminuota teritorija tampa nesaugi ir nenaudojama.

Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, jis įsigalios kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.