– Didėjantis išsilavinimas, augančios pajamos ir vis dažnesnis atsisakymas turėti vaikų ar gimdyti apskritai. Kodėl tokia tendencija stebima vis daugiau šalių, taip pat ir Lietuvoje?

– Kaip teisingai pastebėjote, veiksnių yra daug – tai multifaktorinė problema. Visam pasauly ta pati tendencija. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, kuo didesnės pajamos, kuo daugiau technologijų ir kuo daugiau gyventojų sutelkta didžiuosiuose miestuose, tuo mažesnis gimstamumas. Puikus pavyzdys – Japonija ir Pietų Korėja. Ten gimstamumo rodikliai yra dar prastesni nei Lietuvoje, ir ateityje tai gresia milžiniškomis ekonominėmis bei socialinėmis problemomis. Jei vienas dirbantysis turės išlaikyti penkis ar daugiau pensininkų, jokia valstybinė sistema to neatlaikys. Imigracija taip pat nėra visų problemų sprendimas. Daugelis šalių, pasirinkusių šį kelią, susiduria su socialiniais iššūkiais, tokiais kaip getų formavimasis ir kylančios problemos įvairiuose rajonuose. Geriausias sprendimas – skatinti gimstamumą ir padėti Lietuvos jaunimui norėti turėti daugiau vaikų. Deja, tai nėra lengva.

– Kokiais būdais skatinti? Moteris, nenorinčias vaikų, kartais vadina egoistėmis – tai tikrai nepadeda spręsti problemos.

– Tai nėra vien moterų problema, tai susiję su vyrais, kultūra, visuomenine ir ekonomine aplinka. Be to, Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad geopolitinė padėtis taip pat turi įtakos jaunimo sprendimams. Jauni žmonės jaudinasi dėl ateities – dėl to, ar Lietuva bus saugi, ar nepasikartos Sausio 13-osios įvykiai. Tačiau tai ne tik Lietuvos problema. Daugybė Vakarų valstybių, kurios yra toli nuo geopolitinių grėsmių, susiduria su tokiomis pačiomis tendencijomis. Kuo geresnis gyvenimo lygis, tuo labiau prastėja gimstamumo rodikliai. Reikalinga ryžtinga ir aktyvi politika gimstamumui skatinti. Reikia kurti paskatas šeimoms, lengvatas, taikyti mokestines nuolaidas. Taip pat būtina edukacija. Kai kurie socialiniai tyrimai rodo, kad reikia vėl padaryti motinystę madingą. Šiuo metu būti mama nebeatrodo kaip didelis pasiekimas jaunų merginų akyse. Karjera ir kiti pasiekimai yra labiau vertinami, nes juos galima parodyti socialiniuose tinkluose. Tuo tarpu motinystė neatrodo kažkas ypatingo.

– Statuso praradimas netgi…

– Čia daug dalykų, bet grįžtam prie esmės. Reikia žymiai aktyviau skatinti Lietuvos jaunas šeimas. Iš valdžios pusės turėtų būti daugiau dėmesio tiek kalboms, tiek konkretiems veiksmams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau ne tik moterys nenori turėti vaikų, nenori ir vyrai.

– Taip. Be to, vyrams tampa vis sunkiau surasti moterį, su kuria jie galėtų turėti lytinius santykius visame išsivysčiusiame pasaulyje. Atsiranda vis daugiau pasimatymų programėlių, kurios leidžia lengvai susirasti partnerį pirmajam pasimatymui. Tačiau norint antrojo, trečiojo ar net ilgalaikių santykių, situacija vyrams vis labiau prastėja. Jie vis rečiau randa moteris, kurios sutiktų būti su jais. Moterys taip pat turi savo aiškias priežastis. Tačiau technologijos sukūrė tokį efektą „winner takes it all“. Moterys dažniau renkasi vyrus, kurie yra patrauklūs, turtingi, įtakingi ar žinomi, o tokių yra labai nedaug.

– Jūs sakote, moterys atsisako. Bet Lietuvoje – atvirkščiai, sakoma, kad vyrų mažai, o moterys juos tiesiog „graibsto“. Tačiau vaikų neturi. Galbūt problema yra vyruose? Gal lietuviai yra per prasti ir tokiems moterys gimdyti nesiryžta?

– Ne, lietuviai yra geri vyrai ir lietuvės yra geros moterys. Šiandien Lietuva išgyvena savo ekonominio augimo aukso amžių. Istorijoje dar niekada Lietuva nebuvo taip gerai ekonomiškai gyvavusi. Pastaraisiais dešimtmečiais matomas stabilus ir rimtas ekonomikos augimas daro didelę įtaką visuomenės prioritetams, ypač karjerai. Šiuolaikinės Lietuvos moterys jau yra vakarietiškos, o dalis vyrų – dar su „sovietiniu prieskoniu“. Jie mano, kad žmona turi būti tik namuose, gaminti maistą. Čia yra nesąmonė, pareigas reikia dalintis. Tačiau kylantis ekonominis spaudimas lemia, kad net dviem dirbantiems asmenims tampa vis sunkiau įsigyti būstą, išlaikyti šeimą, o vaikų auginimas reikalauja didelių finansinių išlaidų. Todėl negalima kaltinti nei vyrų, nei moterų dėl dabartinių tendencijų. Vis dėlto reikėtų rimtesnio valdžios įsikišimo – daugiau paramos jaunoms šeimoms, mokestinių lengvatų, įvairių skatinimo priemonių. Reikia parodyti rimtą požiūrį, kad šeimos klausimai Lietuvai yra tikrai svarbūs, nes tai – esminė problema.

– Kita vertus, gyvename technologijų amžiuje, kurio dėka matome, kaip gyvena kitos šalys, kokios yra galimybės keliauti, patirti, pažinti pasaulį. Kai kurie žmonės jaučiasi taip, tarsi šeimos sukūrimas ir vaikų auginimas apribotų jų galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą. Juk šeima ir vaikai – tai didžiulė atsakomybė, reikalaujanti daug laiko ir pastangų.

– Tai yra iliuzija. Jaunos šeimos, kurios susilaukia vaikų, vis tiek gali keliauti, patirti. Be to, vyrams, turintiems ilgalaikę partnerę, stiprų ryšį ir vaikų, dažnai pajamos auga sparčiau nei tų, kurie gyvena be vaikų. Tai tam tikras psichologinis efektas, kuris dar nėra iki galo paaiškintas. Svarbu suvokti, kad turėti vaikų nereiškia atsisakyti pilnaverčio gyvenimo. Nerimą ir baimes dėl to galima sumažinti, jei visuomenė teiks daugiau paramos jaunoms šeimoms. Valstybė taip pat turi aiškiai parodyti, kad ji palaiko šeimas ir rūpinasi vaikais.

– Tačiau ar mes privalome norėti turėti vaikų? Ar mes taip sukurti, kad natūraliai jų norime?

– Mes nieko neprivalom norėt. Galima nenorėt ir neturėt vaikų. Yra puikios šeimos, kurios neturi vaikų. Ir tai neturėtų būti stigmatizuojama, kad jei neturi vaikų, su tavim kažkas blogai. Ne, su tavimi viskas gerai. Tačiau jei jau analizuojame situaciją ir žiūrime į viską globaliai, valstybė privalo labai rimtai susirūpinti tam tikrais klausimais. Kaip tautos saugumas geopolitine prasme yra itin svarbus, dėl ko dabar labai investuojame į gynybą, taip pat turime labai rimtai investuoti ir kalbėti apie gimstamumo problemą. Todėl negalima kaltinti nei vyrų, nei moterų ir visko nurašyti šiuolaikinės kultūros ar didėjančių pajamų įtakai – tai daugialypė problema. Tačiau būtent tam ir egzistuoja institucijos – jos privalo analizuoti situaciją, aiškintis priežastis ir imtis veiksmų, rimtai remdamos bei skatindamos šeimas. To ir norime palinkėti, prisimindami Sausio 13-ąją – dieną, kai lietuviai atsistojo ir parodė, jog partizanų pralietas kraujas nebuvo pralietas veltui, jog mūsų protėviai kovojo už tėvynę. Dabar ir mes turime tęsti šią kovą, susidurdami su įvairiais iššūkiais. Vienas iš jų yra gimstamumas, kitas – mūsų tautos saugumas. Kalbant apie geopolitinę padėtį, šios problemos ateityje bus sprendžiamos, nes lietuviai yra kūrybingi ir inovatyvūs žmonės. Mes esame tauta, kuri jau dabar stebina Europą ir pasaulį. Esu įsitikinęs, kad ateityje šias problemas išspręsime, tačiau turime pradėti jas spręsti jau dabar.