„Situacija yra stebima. Dabar padidėjus akcizams po pirmojo ketvirčio analizuosime poveikį tiek kuro suvartojimo, tiek kuro įsigijimo Lietuvoje ir mūsų kaimyninėse valstybėse, apie ką taip pat buvo šiek tiek nuogąstaujama. Po pirmo ketvirčio darysime tam tikrą analizę“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Paluckas.

Jo teigimu, priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakymas ir perėjimas prie alternatyvių išteklių „neturi tapti transporto sistemos katastrofa“.

„Vertinant teisės aktų pakeitimus (...) reikia įsivertinti, kiek transporto sistema yra pajėgi transformuotis, keistis, nes tai irgi reikalauja nemažų investicijų. Ir lygiai taip pat, kad tas didėjantis akcizas arba brangstantis kuras neišpūstų kritiškai svarbių vartojimo prekių infliacijos“, – kalbėjo premjeras.

Iškastinio kuro akcizams nuo šių metų taikoma anglies dioksido (CO₂) dedamoji, dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.

BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle rodo, kad Lietuvoje nuo sausio padidėjus degalų akcizams, dyzelinas tapo brangiausias, bet benzinas išliko pigiausias Baltijos valstybėse.