Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys tikino, kad prieš kelias dienas išvydo tūkstančius varnėnų.

Paklaustas, ką varnėnai veikia pamaryje prieš Kalėdas, V. Jusys turėjo nepaneigiamą atsakymą.

„Ką jie nori, tą jie ir daro. Sniego nėra, žiemos nėra, kas jiems – puotauja. Paukščiai gali pasilikti žiemoti, bet gali per dieną kelis šimtus kilometrų nuskristi, o panorėję, jei sąlygos pasikeičia, vėl parskrenda. Šių varnėnų būrys pakilo vakare, prasimankštino ir nuskrido nakvoti į Kniaupo įlanką. Mes darome rytinę mankštą, o jie – vakarinę. Spėju, kad šiauriniai čia varnėnai“, – patikino V. Jusys.

Ornitologas stebėjosi, kad gruodį teko žieduoti tokius paukščius, kurių žiemą anksčiau neišvysdavo.

„Sugavau juodgalvę devynbalsę, paprastąjį erškėtžvirblį, pilkąją pečialindą, dūminę raudonuodegę. Tokių tik vieną kitą Lietuvoje žiemą pamatydavau. Tokios tad ir žiemos dabar. Šiais laikais visi stebisi, kai pagaliau pasninga“, – teigė V. Jusys.

Vytautas Jusys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jei žiema vis tik parodytų savo nagus, smarkiai pasnigtų, dalis paukščių nebeturėtų maisto ir vėl trauktųsi į kitas vietoves jo ieškoti.

„Jei tik sulaukiame poros sprindžių sniego, medžiuose iš karto apuokai pasirodo. O dabar visi laukai atviri, maisto paukščiams pakanka. Buvo čia keli skambučiai, kad gandrą tokiu metu matė. Žmonės šaukė, jog reikia uždaryti į tvartą, kad esą nenumirtų. Paukštį – į kalėjimą? Paukščiui net ir prastesnėmis sąlygomis, bet laisvė yra svarbiausia. Žiemoja tie gandrai pas mus, ir nieko“, – stebėjosi V. Jusys.

Aš laukiu savo šešių nulių.

Šiemet Ventės ornitologai pasiekė daugiametį statistinį vidurkį – lapkričio pabaigoje buvo sužieduotas 100 tūkst. paukščių.

„Aš laukiu savo šešių nulių. Man dar trūksta 15 tūkst. iki jubiliejinio, gražaus skaičiaus – vieno milijono. Tiek būsiu sužiedavęs paukščių nuo 1978 metų“, – tikino V. Jusys.