„Buvo atliekamas visų trijų šalių vertinimas, analizuojami įvairūs aspektai – tiek finansiniai, tiek ne finansiniai, tiek reguliaciniai, tiek verslo aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo, prognozuotumas. Šita įvairių veiksnių visuma ir nulėmė tokį sprendimą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, toks banko sprendimas klientų Lietuvoje nepaveiks.

„Tikrai galiu tvirtai pasakyti, kad poveikio tokio, kad kažką klientai pajustų, jog atsirado kažkokie kiti dalykai – tai to nebus. Priešingai, sakyčiau, kad šitas pokytis, kai jis bus atliktas, tai būsime vienas didžiausių kapitalo bazę ir finansavimo pajėgumus turintis bankas Baltijos šalyse“, – komentavo SEB vadovė.

Trečiadienį S. Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad bankas jau kelerius metus veikia kaip viena Baltijos šalių organizacija, o dabar žengia kitą žingsnį ir teisinę struktūrą suderina su veiklos modeliu.

Ekspertai: SEB sprendimą lėmė bankų „šokdinimas“

Savo ruožtu Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas teigė, kad SEB banko sprendimas gali paskatinti ir kitus investuotojus išeiti iš Lietuvos.

„Aš manau, kad kainuos labai brangiai. Ir kainuos ne tiesiogiai dėl bankų mokamų mokesčių ar kitų dalykų, bet kiekviena investicija, kuri nueina kitur, ji nepatenka į biudžeto eilę mokesčių ir tikrai kažkas pamatys SEB sprendimą ir kažkas pasirinks Estiją ar kitą šalį dėl to, kad galvos, kad Lietuva nėra pakankamai nuspėjama“, – radijui sakė R. Valiūnas.

Jo teigimu, pagrindinė žala Lietuvai yra reputacinė.

Su investuotojais reikia elgtis pagarbiai ir tą pagarbą išreikšti konkrečia kalba – teisiniu stabilumu ir prognozuojamumu, skaidriais mokesčiais, nedidinant naštos ir reguliavimo.

„Pagrindinės pasekmės neigiamos yra per reputaciją, kuriai tikrai turės įtaką – gerai apmokamos darbo vietos (...), jos nusės Taline“, – kalbėjo R. Valiūnas.

Finansų eksperto Mindaugo Busilos teigimu, maži mokesčiai nėra pagrindinis kriterijus, pagal kurį investuotojai renkasi, kur reziduoti. Jis įsitikinęs, kad SEB sprendimą lėmė reguliacinė aplinka.

„Tai (SEB persikelimas – BNS) yra pasekmė mūsų reguliacinės aplinkos (...). Šio sprendimo niekas nedramatizuoja, nes jis buvo padarytas toje aplinkoje, kai Lietuvos ekonomika augo“, – LRT radijui sakė analitikas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako spėjanti, jog SEB sprendimas susijęs su nuolatiniu Lietuvos bankų sektoriaus „šokdinimu“, ir tai yra rimtas signalas Lietuvos valdžiai.

„Su investuotojais reikia elgtis pagarbiai ir tą pagarbą išreikšti konkrečia kalba – teisiniu stabilumu ir prognozuojamumu, skaidriais mokesčiais, nedidinant naštos ir reguliavimo, – visa tai investuotojai girdi ir į tai atsiliepia“, – „Verslo žinių“ portalui sakė E. Leontjeva.   

„Vien pats Estijos, o ne Lietuvos, kaip centrinės Baltijos šalių būstinės pasirinkimas turėtų būti signalas, kad finansų sektoriuje esame mažiau konkurencingi už estus“, – įsitikinusi LLRI prezidentė.

Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis Estijos portalui „Err“ trečiadienį teigė SEB sprendimą pasirinkti Taliną būstinei  siejantis su Estijos sprendimu neapmokestinti bankų papildomais mokesčiais.

Anot jo, SEB sprendimas yra stiprus pasitikėjimo Estija ženklas ir įrodymas, kad bankų mokestis būtų buvęs klaida.

„Estija sulaukė kritikos už tai, kad taiko lygias sąlygas, o ne privilegijas. Tačiau siekiame platesnės visuomeninės naudos, o ne dirbtinių pranašumų kūrimo. Kai ištekliai riboti, privilegijos tampa visuomenės nuostoliu ir trumparegiška perspektyva“, –  sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad Estija yra patikima ir skaidri investuotojams, laikosi taisyklių ir nėra korumpuota, tuo pačiu išlaikydama palankią verslo aplinką ir vengdama diskriminacinio požiūrio net viešosios nuomonės spaudimo sąlygomis.

„Bankų mokestis yra aiškiausias to pavyzdys“, – akcentavo J. Ligis.

Nauja SEB banko struktūra pradės veikti 2027 metų pradžioje, iki tol reikės gauti vietos finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko leidimus.