„Nesame pasirengę tam, kas mūsų laukia po ketverių ar penkerių metų, – sakė M. Rutte kalboje Briuselyje. – Pavojus artėja prie mūsų visu greičiu.“

Rusijos karas Ukrainoje paskatino Vakarų karinį aljansą sustiprinti savo rytinį flangą ir padidinti išlaidas gynybai.

Tačiau, nepaisant padidėjusių gynybos biudžetų, NATO šalys vis dar neprilygsta Maskvai pagal ginklų gamybą.

„Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai. Su Ukraina. Ir su mumis“, – sakė M. Rutte.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, gali nutikti ir čia“, – teigė jis.

„Greičiau ir griežčiau“

Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas tvirtino, kad tiesioginės karinės grėsmės nėra, tačiau teigė, kad NATO turi veikti „greičiau ir griežčiau“, kad sustiprintų gynybą ir užkirstų kelią būsimo konflikto pavojui.

„Galime užkirsti kelią kitam dideliam karui NATO teritorijoje, – sakė jis. – Atėjo laikas pereiti prie karo meto mąstymo. Ir padidinti mūsų gynybos gamybą bei išlaidas gynybai.“

Raginimas imtis veiksmų nuskambėjo tuo metu, kai Rusija fronto linijoje Ukrainoje pasiekė tam tikrų laimėjimų.

„Kiekvieną dieną šis karas sukelia vis daugiau nuostolių ir mirčių. Kiekvieną savaitę Ukrainoje visose pusėse žūsta arba būna sužeidžiama daugiau kaip 10 tūkst. žmonių“, – kalbėjo M. Rutte.

„Nuo 2022 metų vasario mėnesio žuvo daugiau kaip milijonas žmonių“, – sakė jis.

Praėjusiais metais 32 NATO šalys nustatė minimalias gynybos išlaidų „grindis“ – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šiemet šį tikslą turėtų pasiekti 23 narės, tačiau M. Rutte tvirtino, kad slenkstį reikės didinti.

„Galiu jums pasakyti, kad mums reikės daug daugiau nei dviejų procentų“, – sakė jis.

Naujas tikslas

„Rusija, Kinija, taip pat Šiaurės Korėja ir Iranas sunkiai dirba, kad susilpnintų Šiaurės Ameriką ir Europą“, – teigė M. Rutte.

„Mes nekariaujame. Tačiau tikrai nesame ir taikoje“, – nurodė jis.

Šis raginimas nuskambėjo tuo metu, kai Donaldas Trumpas ruošiasi perimti valdžią Jungtinėse Valstijose.

D. Trumpas liepė NATO sąjungininkėms didinti išlaidas gynybai, jei jos nori, kad Vašingtonas ir toliau jas remtų, ir užsiminė apie naują tikslą – 3 proc. BVP.

Diplomatai teigia, kad kitą birželį Hagoje vyksiančiame viršūnių susitikime Aljansas svarstys galimybę nustatyti naują tikslą.

Tačiau išlaidų gynybai didinimas yra didelis iššūkis kai kurioms didžiausioms Europos ekonomikoms. Pavyzdžiui, Ispanijos ir Italijos išlaidos gynybai vis dar gerokai mažesnės nei 2 proc. BVP.

„Jei dabar kartu neišleisime daugiau, kad išvengtume karo, vėliau už kovą su juo mokėsime daug, daug, daug didesnę kainą“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

„Šaltojo karo metais europiečiai gynybai išleisdavo kur kas daugiau nei 3 proc. savo BVP. Turėdami tokį mentalitetą, mes laimėjome Šaltąjį karą“, – nurodė jis.

„Nesame ten, kur norėtume būti“

M. Rutte paragino NATO šalių piliečius pasakyti politikams: „Šiandien jūs sutinkate kažką aukoti, kad rytoj galėtume išlikti saugūs.“

Nepaisant daugybės iniciatyvų, kuriomis siekiama padidinti Europos ginkluotės gamybą, M. Rutte teigė, kad Vakarų šalių pastangos stiprinti savo kariuomenes gerokai atsilieka nuo Rusijos ir Kinijos.

„Mes nesame ten, kur norėtume būti“, – sakė NATO vadovas.

„Rusija ir Kinija veržiasi į priekį. Mes rizikuojame atsilikti. Tai labai pavojinga“, – teigė jis.

Jis paragino vyriausybes glaudžiau bendradarbiauti ir teikti „didelius užsakymus ir ilgalaikes sutartis“.

Pramonė turi „išdrįsti diegti naujoves ir rizikuoti“, taip pat turėtų skirti papildomų pamainų ir gamybos linijų, sakė M. Rutte.

Jis perspėjo, kad Europos gynybos sektorius yra „per mažas, per daug fragmentuotas ir per lėtas“.