Lėšos iš turimo valstybės rezervo skirtos Lietuvos nacionalinio muziejaus prašymu, jomis bus sumokėta už rudenį atliktus stebėsenos sistemų, tvarkybos darbus.

Iš viso šiems darbams skirtas 586 tūkst. 651 euras.

„Reikalingos lėšos Gedimino kalnui buvo skirtos, nes viešojo konkurso būdu dar gegužės mėnesį atrinkus rangovą buvo ieškoma sprendimų kaip galėtume kuo greičiau pradėti ilgalaikius pirmojo etapo Gedimino kalno sutvarkymo darbus. Visos jiems reikalingos lėšos, 15 milijonų, yra numatytos 2025–2027 metų biudžete, taigi – tik nuo kitų metų“, – komentare nurodė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Anot jo, tam, kad darbai pavasarį galėtų būti pradėti visa apimtimi, reikalingas netrumpas pasiruošimo laikotarpis įrengiant statybų aikštelę.

Spalio pradžioje Ministrų kabinetas Gedimino kalnui tvarkyti iš rezervo fondo skyrė daugiau kaip 436 tūkst. eurų.

2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad Gedimino kalnui tvirtinti artimiausius trejus metus planuojama skirti 15 mln. eurų.

Pasak V. Petroko, trečiadienį Gedimino kalnui skirtos lėšos nėra papildomos prie jau numatytų 15 mln. eurų, todėl bendra kalno darbams reikalinga suma nedidėja.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, o 2017 metų pabaigoje buvo paskelbta ekstremali situacija.

Esant ekstremaliai situacijai įstatymai leidžia būtinus darbus finansuoti ir iš Vyriausybės rezervo.

Lietuvos nacionalinis muziejus preliminarią galutinio pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymo darbų sutartį yra pasirašęs su įmone „Rekreacinė statyba“. Numatyta, kad jie truks trejus metus, sutarties vertė iš viso siekia 13,42 mln. eurų.