„Tikiuosi to tęstinumo, juolab, kad energetikos sektoriuje tą tęstinumą visą laiką ir turėjome. Nes energetika yra viena iš mūsų nacionalinio saugumo kolonų. Todėl blaškymosi šitoje srityje negali būti, nes projektai energetikoje įgyvendami dešimtmečiais“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

„Jei sukinėtume tokį didelį energetikos laivą į kairę ir į dešinę, jis, turbūt, nieko neveiktų tik suktųsi aplinkui vienoje vietoje“, – pridūrė jis.

Kandidatas į energetikos ministrus, 2016–2020 metais juo jau dirbęs Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Jo kandidatūrą iškėlė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

D. Kreivys tikino pats tęsęs Ž. Vaičiūno darbus.

„Perėmiau ministerijos vairą iš Ž. Vaičiūno, jam jį atiduodu. Pats tęsiau tą politiką, kurią radau. Ir atsinaujinančios energetikos kryptį, ir gaminančių vartotojų kryptį“, – kalbėjo D. Kreivys.

Pats Ž. Vaičiūnas po susitikimo su prezidentu taip pat pabrėžė, jog energetikos politika Lietuvoje pasižymi tęstinumu, Vyriausybėms keičiantis ir perduodant strateginių projektų įgyvendinimą.

Jis teigė skirsiantis dėmesio sėkmingam Lietuvos sinchronizavimo su Vakarų Europos elektros tinklais užbaigimui, „Harmony Link“ jungties su Lenkija projekto spartinimui.

Kandidato teigimu, taip pat svarbu išlaikyti atsinaujinančios energetikos plėtros tempą, taip pat sukurti „debiurokratizuotą ir aiškią“ elektros kaupimo ekosistemą.

Tuo metu Prezidentūrai anksčiau pareiškus apie galimą Energetikos ir Susisiekimo ministerijų sujungimą, taip pat poreikį naikinti Energetikos ministeriją, tiek Ž. Vaičiūnas, tiek D. Kreivys įsitikinę, kad uždaryti Energetikos ministeriją yra anksti.

Pasak D. Kreivio, Lietuvos energetikos sektoriuje dar neįgyvendinta daug darbų. Be to, jo teigimu, kiekvienas į energetiką investuotas milijardas eurų į valstybės biudžetą atneša apie 300 mln. eurų tiesioginių mokesčių.

„Į biudžetą, turbūt, apie 20 proc. lėšų sumokėta iš energetikos sektoriaus. Klausimas, ar galime papjauti karvę, kuri duoda pieno“, – sakė jis.