Anot „Litgrid“, papildomas šalies elektros sistemos vakarinės ir rytinės dalių sujungimas padidins energetinį saugumą bei užtikrins patikimumą ir stabilų veikimą, leis išlaikyti patikimą sistemos veikimą ją sinchronizavus su Europos tinklais.

Be to, dėl padidinto pralaidumo su Latvijos sistema pagerės elektros rinkos integracija.

„Šiaurės vakarų tinklo plėtra yra kertinis projektas Lietuvos energetikos transformacijai (...). Tai bus papildoma elektros magistralė tarp šalies vakarų, kurioje sparčiai vystoma atsinaujinanti energetika, planuojami jūriniai vėjo parkai, ir rytų, kur labiausiai auga elektros vartojimas“, – pranešime sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Bendrovės teigimu, numatoma pastatyti 330 kilovoltų (kV) linijas Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša bei 330 kV Varduvos transformatorių pastotę.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė anksčiau yra sakiusi, kad visas projektas kainuos apie 270 mln. eurų.

Gegužę Seimas projektui suteikė ypatingos svarbos statusą, vėliau Vyriausybė priėmė sprendimą dėl inžinerinės infrastruktūros vystymo plano pradžios.

Šiaurės vakarų elektros perdavimo tinklo jungčių ilgis preliminariai sieks apie 240 kilometrų. Planuojama, kad naujų objektų statybos projektai galėtų būti užbaigti iki 2034 metų.