Spalio 26-osios rinkimuose valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ liko valdžioje, tačiau oponentai teigia, kad balsavimas buvo suklastotas padedant Rusijai. Daugelis kartvelų rinkimus vertino kaip referendumą dėl šalies siekio įstoti į Europos Sąjungą (ES). Nuo to laiko buvo surengti keli dideli protestai.

Prezidentė Salomė Zurabišvili, kuri atmetė oficialius rezultatus, pirmadienį pareiškė, kad apskųs balsavimo rezultatus Konstituciniam Teismui. S. Zurabišvili, kuri užima daugiausia ceremonines pareigas, sakė, kad Sakartvelas tapo Maskvos spaudimo prieš Tbilisio narystę ES auka.

Kritikai kaltina „Sakartvelo svajonę“, kurią įkūrė Bidzina Ivanišvilis, šešėlinis milijardierius, susikrovęs turtus Rusijoje, kad ji tampa vis labiau autoritarinė ir stumianti šalį Maskvos orbitos link.

Neseniai partija prastūmė įstatymus, panašius į tuos, kuriuos Kremlius naudoja žodžio laisvei ir LGBTIQ teisėms varžyti.

Sekmadienį demonstrantai uždarė prospektą, vedantį į Tbilisio centrą. Vienos iš opozicijos grupių „Koalicijos už pokyčius“ vadovas Nika Melija išreiškė viltį, kad visą parą vyksiantys mitingai bus „intensyvaus, stipraus protesto judėjimo, kuris baigsis B. Ivanišvilio režimo žlugimu, pradžia“.

Birželį ES neribotam laikui sustabdė Sakartvelo paraiškos dėl narystės procesą po to, kai šalies parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, turi registruotis kaip „užsienio jėgos interesus tenkinančios organizacijos“. Šis teisės aktas panašus į Rusijos įstatymą, taikomą siekiant diskredituoti vyriausybę kritikuojančias organizacijas.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, spalio rinkimuose „Sakartvelo svajonė“ surinko apie 54 proc. balsų. Jos lyderiai atmetė opozicijos teiginius dėl balsų klastojimo. Europos rinkimų stebėtojai teigė, kad rinkimai vyko „susiskaldymo“ atmosferoje, kurioje būta kyšininkavimo, dvigubo balsavimo ir fizinio smurto atvejų.