Anot jos, visos institucijos, su kuriomis ministerija turėjo suderinti valstybinio sklypo paskirties keitimą iš visuomeninės į pramoninę, jau pateikė savo atsakymus.

„Šiuo metu visos institucijos Eimin’ui (Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – BNS) išdavusios planavimo sąlygas, kad galėtų prasidėti teritorijų planavimo rengimo etapas“, – pirmadienį feisbuke rašė A. Armonaitė.

Pasak jos, paskutinė praėjusiį penktadienį planą suderinusi institucija buvo „Vilniaus vandenys“.

Ministrės teigimu, nuo šių metų įsigaliojus įstatymo pakeitimams ministerija perėmė teritorijų planavimo dideliems  investicijų projektams rengimą, o vasarį pritarus Vyriausybei pradėjo rengti „Teltonika High-Tech Hill“ parko dokumentus.

Anot jos, sklypo paskirties keitimą reikėjo derinti su „Telia“, „Grinda“ ir kitomis įmonėmis.

„Galėjome to nedaryti ir viskas būtų tiesiog skendę ir nuskendę kokioje nors biurokratinėje kebeknėje, pavyzdžiui, kur nors iš savivaldos institucijų“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Valstybės institucijos turi turėti oficialius raštus, ne tik pokalbius telefonu ar elektroninius laiškus. Įmonės teisininkas informavo, kad greičiausiai tokio rašto neteiks. Raštas nėra gautas.

„Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys penktadienį pareiškė stabdantis Liepkalnyje planuojamą puslaidininkių lustų gamyklos statybą, institucijoms nesugebant suderinti elektros tiekimo bei pakeisti valstybės sklypo paskirties į pramoninę.

Jis teigė, jog grupė nespės iki 2027 metų pabaigos, kaip numatyta sutartyje su minsiterija, įgyvendinti projekto ir dėl to, kad ministerija maždaug metus negali pakeisti teritorijos sklypų paskirties. Jo teigimu, dėl to bendrovė negali pradėti gamyklos statybų.

Ministerija 2022 metų gruodį pasirašė sutartį su „Teltonikos“ grupe, pagal ją per 5 metus Liepkalnyje, 14-kos hektarų teritorijoje turi įsikurti „Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas, kuriame planuojama gaminti puslaidininkius pagal Taivano suteiktas technologijas.

Savo ruožtu A. Armonaitė pabrėžė, kad stambaus investuotojo sutartis su „Teltonika“ galioja iki 2042 metų, o iki 2027-ųjų bendrovė yra įsipareigojusi įgyvendinti kai kuriuos rodiklius.

„Sutartis pasirašyta 2022 metais ir galioja iki 2042 metų (20 metų). Iki 2027 metų (per 5 metus) reikia pasiekti rodiklius sutartyje. Sutartis galioja“, – feisbuke rašė A. Armonaitė.

Ministerija dar penktadienį teigė, kad nebuvo sulaukusi oficialaus „Teltonikos“ prašymo sutartį pratęsti.

A. Armonaitės teigimu, bendrovė į ministeriją kreipėsi neoficialiai, elektroniniu paštu, prašydama pratęsti rodiklių įgyvendinimo terminą, nes juos pasiekti iki 2027 metų „dabartinėmis aplinkybėmis atrodo nerealu“.

„Tai yra valstybės įsipareigojimai dešimtmečiams į priekį, pasitaiko teismų ir kitų dalykų. Todėl neturėti oficialių pasirašytų dokumentų yra ne tik neatsakinga, bet ir aplaidu. Valstybės institucijos turi turėti oficialius raštus, ne tik pokalbius telefonu ar elektroninius laiškus. Įmonės teisininkas informavo, kad greičiausiai tokio rašto neteiks. Raštas nėra gautas“, – aiškino ministrė.

Pasak jos, įmonė buvo informuota apie ministerijos teisininkų poziciją, jog sutarčiai pratęsti reikėtų koreguoti įstatymus.

„Svarbu suprasti, kad sutarties rodiklius pasiekti reikia iki 2027 metų. Taigi, net jeigu reikėtų keisti įstatymą, laiko tam yra. Techniniame susirašinėjime ministerija paprašė įmonės pateikti raštą su argumentais dėl sutarties pakeitimo. Toks oficialus raštas būtų argumentas Eimin ateityje, kad investuotojas iš anksto informavo apie kliūtis dėl sutarties įgyvendinimo“, – sakė ministrė.

Ji tikino, jog su „Teltonika“ palaikomas ryšys „tiek politiniu, tiek biurokratiniu lygiu“.

A. Armonaitė pirmadienį taip pat teigė, kad su panašiais žemės, infrastruktūros ir kitų statybų procesų trikdžiais susiduria visų stambių gamybos projektų vystytojai.

Šeštadienį  A. Paukštys teigė sulaukęs aukščiausių šalies vadovų dėmesio ir „nelaidojantis vilties“ dėl projekto, kuriame planuojama gaminti ir puslaidininkius pagal Taivano suteiktas technologijas.