„Investicijos dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje stringa ne tik „Teltonikai“ ar kitoms didžiosioms šalies įmonėms. Tarp ESO paskelbtų 165 projektų, kurių jiems nepavyksta suderinti su „Via Lietuva“, yra ir jau kelerius metus stringančios 10 milijonų eurų vertės „Telia“ duomenų centro statybos Vilniuje“, – Eltai perduotame komentare teigė A. Žlibinas.

„Telia“, kuri kasmet į savo infrastruktūrą Lietuvoje investuoja ne mažiau kaip pusšimtį milijono eurų, turi daugybę pavyzdžių, kai dėl kelių zonos apsaugos reglamentų stoja duomenų centrų, šviesolaidinio ir 5G tinkle plėtra. Lietuva dėl stabdomų aukštųjų technologijų plėtros daug praranda, nes duomenų centrų pajėgumus dabar reikia didinti nedelsiant vykstant sparčiai dirbtinio intelekto plėtrai. Augant DI ir duomenų poreikiui, turime kuo skubiau spręsti infrastruktūros plėtros iššūkius, užtikrinant tvarią ir pakankamą bazę skaitmeniniams sprendimams“, – pažymėjo jis.

A. Žlibinas tvirtina, kad biurokratinės kliūtys stabdo ir tas Lietuvos įmones, kurios nori statyt gamyklas, parduotuves ar plėtoti vėjo jėgainių parkus. Pasak jo, vykstant derinimo procedūroms būna gaištamas laikas, o dėl to prarandami pinigai ir daugybė šalies verslų.

„Tai stabdo ir Lietuvos įmones, kurios negali statyti naujų gamyklų, parduotuvių ar plėtoti vėjo jėgainių parkus. Bet kuri nauja degalinė prie autostrados reiškia, kad ryšys šią įmonę pasieks ne paprasčiausiu būdu palei kelius, o per derinimo procedūrą su trisdešimt skirtingų sklypų savininkais. Dėl to gaištame laiką ir pinigus ne tik mes, bet ir daugybė Lietuvos verslų. Šias problemas ne kartą esame kėlę susitikimuose su RRT, Susisiekimo ministerijos ir Seimo komitetų atstovais“, – aiškino „Telia“ verslo klientų vadovas.

„Kam tarnauja biurokratija? Ar tam, kad „Via Lietuva“ laikydama save kelių zonos žemės savininke darytų kliūtis, ar tam, kad padėtų Lietuvos žmonėms ir verslui? Gerovė ateina per žiūrėjimą ir darbą viena kryptimi, per naujas darbo vietas, mokesčius ir atlyginimus. Apie tai irgi turime kalbėti“, – tikino jis.

ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.

„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.

Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.  

Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.

Verslininko teigimu, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.

Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.