Delegatai iš beveik 200 šalių susirinko į dviejų savaičių trukmės forumą Azerbaidžano sostinėje Baku. Derybininkai skatinami pranokti iškeltą tikslą – 100 mlrd. JAV dolerių (94 mlrd. eurų) per metus paramai besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.

Pirmadienio vakarą G. Thunberg ir kelios dešimtys protestuotojų susirinko Laisvės aikštėje Tbilisyje pasmerkti „autoritarizmo ir išnaudojimo bangą, nuvilnijusią per Kaukazo regioną“.

Demonstrantų rankose – plakatai su užrašais „Išlaisvinkite 300 politinių kalinių Azerbaidžane“ bei „Demokratija Sakartvelui“.

„Azerbaidžanas, naudodamasis COP29 kaip priedanga, griežtina gyventojų kontrolę per netikrą „žalią“ programą, didina savo valdžią, ir kelia įtampą regione“,– skelbė G. Thunberg socialiniame tinkle „X“.

Europos Parlamentas (EP) taip pat pažėrė kritikos Azerbaidžanui dėl susidorojimo su disidentais. Jis nurodė, jog „besitęsiantys žmogaus teisių pažeidimai yra nesuderinami“ su šeimininkavimu tokiai konferencijai.

G. Thunberg demonstracijose Tbilisyje dalyvavo jau anksčiau, kai dešimtys tūkstančių piliečių išėjo į gatves protestuoti galimą spalio 26-osios rinkimų klastojimą. Rinkimus, oficialiais duomenimis, laimėjo valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija.

Švedė kaltino Azerbaidžano, Sakartvelo, Rusijos bei Irano, jos žodžiais, autoritarinę valdžią „piliečių kontrolės stiprinimu, pasipriešinimo slopinimu bei savo liaudies išnaudojimu“.

Ji taip pat pasmerkė Vakarus už tai, kad šie „apsimeta nematantys priespaudos, o mainais gauna gamtinių išteklių“. Jos nuomone, tokiu būdu „Vakarai prisideda prie Kaukazo regiono žmonių kančios“.

G. Thunberg 2018-aisiais pradėjo penktadieniais neiti į mokyklą, o vietoje to sėdėti šalia Švedijos parlamento ir tokiu būdu reikalauti rimtesnių veiksmų kovoje su klimato kaita.

Nepaisant to, jog 2023-iaisiais ji baigė mokyklą ir protestų penktadieniais nebevykdo, jos demonstracijos įkvėpė moksleivius kiekviename pasaulio krašte neiti į pamokas ir reikalauti daugiau pastangų iš pasaulio lyderių.

Sakartvelo provakarietiška opozicija atsisakė pripažinti rinkimų rezultatus ir naujai išrinkto parlamento sudėtį, kurią laiko neturinčia legitimumo.

Europos Sąjunga bei JAV jau yra paraginusios nagrinėti „įtartinus veiksnius“ rinkimuose.

Valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija tikino, jog rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi, tačiau kritikai kaltina juos patraukus Sakartvelą nuo kelio Europos Sąjungos link ir sugrąžinus šalį į Maskvos įtakos sferą.