Vakarai skėsčioja rankomis, nežinodami, kaip sutrukdyti Pchenjano įsitraukimui į karą ir bent kol kas apsiriboja „susirūpinimais“ ir raginimais „neeskaluoti“. Analitikai gi nagrinėja, ką iš šios situacijos laimi Šiaurės Korėja ir ką Rusija. Pastarajai gynybos analitikai nežada didelių laimėjimų, nes korėjiečių kareiviai veikiausiai bus panaudoti kaip „patrankų mėsa“, nes taip Rusija elgiasi ir su savo kariais. Politiniai – strateginiai Pchenjano tikslai kelia nerimą, nes kelią grėsmę pasaulinio saugumo struktūrai, bet yra tokie ambicingi, kad jų realizacija po dideliu klaustuku ir gali paaiškėti, kad Pchenjanas Maskvai duos gerokai daugiau, nei iš jos gaus.

„Saviškių nemetame“

Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, Rusijoje šiuo metu jau dislokuota iki dešimties tūkstančių korėjiečių, o dar bent keli tūkstančiai turėtų atvykti iki metų pabaigos. Nacionalinio saugumo strategijos instituto (NSSI) ekspertai mano, kad Pchenjanas ryžosi įsitraukti į karą Ukrainoje, nes „paskaičiavo“, kad Donaldas Trumpas tikrai laimės rinkimus ir tikrai nutrauks paramą Kyjivui. Tokiu atveju, Pchenjano nuomone, Rusija laimės karą ir bus „skolinga“ jai padėjusiai Šiaurės Korėjai.

Kim Jong Unas tikisi tapti Rusijai ne mažiau svarbiu sąjungininku, nei Kinija, bet analitikai tuo netiki. NSSI vertinimu, Rusija nusisuks nuo dabartinio „draugo“, kai tik baigsis karas. Panašią nuomonę mūsų protalui išsakė ir karybos apžvalgininkas Aleksandras Fridmanas, teigęs, kad jei Pchenjanas tikisi Rusijos įsitraukimo karinio konflikto Korėjos pusiasalyje atveju, jam veikiausiai teks nusivilti, nes savo garsųjį lozungą „saviškių nemetame“ Rusija naudoja labai pasirinktinai. Tuo įsitikino viena artimiausių Maskvos sąjungininkių – Armėnija, kai triuškinamai pralaimėjo Antrąjį Karabacho karą, o iš Rusijos nesulaukė visiškai jokios pagalbos. NSSI ekspertų vertinimu, Rusija apžais Pchenjaną ir jų „karine sąjunga“ išnaudos kaip diplomatinę kortą derybose su Vakarais, visai neketindama pati veltis į galimas Kim Jong Uno karines avantiūras.

Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas/Scanpix nuotr.

Žmonės mainais į ryžius

Visgi, net jei Pchenjanas nepasieks didžiųjų tikslų, tam tikros naudos be abejonės gaus. Kaip leidiniui „The Korea Herald“ sakė Pietų Korėjos pasiuntinys Maskvoje Wi Sung-lacas, dalyvavimas Ukrainos kare Šiaurės Korėjai yra „visai neblogas sandoris“.

Pirmiausia, Pchenjano režimas gaus pajamų. Seulo žvalgybos duomenimis, Rusija korėjiečių kareiviams mokės po du tūkstančius dolerių per mėnesį, kas yra daugiau, nei mokama samdiniams iš kitų valstybių. Be to, esminis skirtumas nuo kitų šalių samdinių yra tas, kad kareivių algos keliaus ne į jų kišenes, o į Šiaurės Korėjos biudžetą. Toks modelis jau daug metų taikomas keliems tūkstančiams korėjiečių, dirbančių Rusijoje, daugiausiai miško kirtavietėse, kur jie gyvena koncentracijos stovyklų sąlygomis ir yra saugomi bei valdomi Šiaurės Korėjos kariškių. Taigi, režimas per metus iš samdinių uždirbs apie 200 mln. dolerių.

Be to, Šiaurės Korėja gaus ir labai jai reikalingo maisto. Šalis per metus surenka maždaug keturis milijonų tonų įvairių grūdinių kultūrų derlių ir patenkinti savo poreikiams jai kasmet pritrūksta maždaug milijono tonų. Ne paslaptis, kad badas Šiaurės Korėjoje – įprastas reiškinys. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje kilęs badas nusinešė daugiau nei tris milijonus gyvybių.

Tuo metu Rusija žada Pchenjanui 600 – 700 tūkst. Tonų ryžių per metus, kas yra labai reikšminga paspirtis Pchenjanui jau gaunančias tūkstančius tonų maisto, kaip dalį mokesčio už Rusijai tiekiamą amuniciją.

Taip pat pranešamas, kad Maskva už kareivius ketin atsilyginti ir Pchenjanui reikalingomis kosmoso technologijomis, tačiau neaišku, kuo konkrečiai Rusija ketina pasidalinti ir kiek tai duos naudos Pchenjanui.

Pasmerkti mirčiai

Kokį poveikį korėjiečių kareiviai padarys karo Ukrainoje eigai? Dauguma karybos ekspertų sutinka, kad vien jų skaičius yra nebloga parama Rusijai Kursko srityje, iš kurios ji nesėkmingai mėgina išstumti ukrainiečius. Tačiau galutiniai vertinimai korėjiečiams visai nepalankūs: ekspertai prognozuoja, kad ukrainiečiai jau kurį laiką ruošėsi pasitikti „svečius“ ir juos sunaikins tiesiog fiziškai.

Karybos ekspertas Hugh Griffithsas prancūzų televizijai „France 24“ be užuolankų pareiškė, kad korėjiečiai patirs triuškinantį pralaimėjimą ir tam yra daug priežasčių. Pirmiausia, jie suvoks, koks žiaurus yra šis karas ir kaip atsainiai jų gyvybes vertina „kolegos“ rusai, su kuriais, anot nepatvirtintų pranešimų, jau kyla didžiulės komunikacijos problemos. Eksperto nuomone, tai jau nuo pirmųjų dienų žlugdys korėjiečių kareivių moralę.

Formaliai, Šiaurės Korėja turi vieną gausiausių pasaulyje armijų, o Pchenjano propaganda nuolat giriasi jo kareivių fanatiškumu ir pasirengimu aukotis. Tačiau ši armija dešimtmečiais nedalyvavo kariniuose konfliktuose ir dėl savo dydžio veikiausiai yra labai menkai parengta. Hugh Griffithso nuomone, korįėjiečiai nuo pat pradžių patirs didelius nuostolius ir tai taip pat bus sunkiu smūgiu jų moralei.

Šiaurės Korėjos specpajėgų mokymai/Scanpix nuotr.

Maža to, ekspertas prognozavo, kad Rusija ne tik netausos sąjungininkų gyvybių, bet atvirkščiai siųs juos į pavojingiausius ruožus, kaip „patrankų mėsą“. Ne geriau rusai rūpinsis korėjiečių aprūpinimų ginklais, amunicija ir net maistu.

Kitas karybos ekspertas iš „Chatham House“ Korėjos padalinio Edwardas Howellas teigė, kad pinigais maistu ir technologijomis susiviliojęs Kim Jong Unas apsiskaičiavo ilgalaikėje perspektyvoje, nes jo karių pralaimėjimai ir galimas masinis dezertyravimas Rusijoje gali atsiliepti nuotaikoms pačioje Šiaurės Korėjoje ir jos armijoje.

Nieko gero ekspertai neprognozuoja net korėjiečių Specialiųjų operacijų kariams, kurių Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, į Rusiją kol kas išsiųsta apie 1500. Apie šiuos elitinius kareivius Vakaruose mažai žinoma, tačiau ekspertai abejoja, kad jie tokie grėsmingi, kaip bando pavaizduoti propaganda. Vienintelė žinoma jų operacija – mėginimas 1968 m. užgrobti Pietų Korėjos prezidento rezidenciją. Tame šturme žuvo 29 iš 31 „geriausių iš geriausių“ Pchenjano karių.

Taip pat ekspertai pastebi, kad pats Pchenjano „elitinių“ pajėgų dydis leidžia manyti, kad jų parengimas prastas.

Kaip britų leidiniui „The Telegraph“ teigė amerikiečių ekspertas Maxwellas Goldsteinas, Šiaurės Korėjos elitines pajėgas sudaro net 12 lengvųjų pėstininkų brigadų, trys žvalgybiniai – diversiniai daliniai, trys oro desanto brigados ir net atskiros snaiperių brigados Oro ir Jūrų pajėgų sudėtyje.

Iš viso – apie 200 tūkst. specpajėgų kareivių, kas yra fantastiškas skaičius lyginant su bet kuria pasaulio valstybe. Pavyzdžiui, elitinėse britų SAS pajėgose vienu metu aktyvioje tarnyboje skaičiuojama 500 karių, o amerikiečių elitas „Delta Force“ turi ne daugiau dviejų tūkstančių aktyvaus personalo.

Tokie skaičiai leidžia manyti, kad Šiaurės Korėjoje terminas „elitinis“ labai skiriasi ne tik nuo NATO, bet ir nuo Rusijos standartų.