Anot šalies vadovo, galima tikėtis, kad iš socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sudaryta Vyriausybė būtų pakankamai stabili, jei rastų sutarimą vertybinių nuostatų klausimu.

Kalbėdamas apie formuojamą koaliciją prezidentas pabrėžė, kad šiame etape partijų iki šiol braižytos raudonos linijos jau nebėra tokios ryškios, tad koalicija, nepaisant to, ar V. Blinkevičiūtė imsis jai vadovauti, ar ne, bus sėkmingai suformuota.

Aš manau, kad rinkimus laimėjusių socialdemokratų padėtis tikrai yra tokia komfortiška arba dauguma yra tokia didelė, kad jie gali sau leisti nagrinėti skirtingas alternatyvas.

„Aš matau, kad jos (raudonos linijos – ELTA) jau trinasi, ir kad vis daugiau tikimybės, kad būtent šių trijų partijų koalicija bus suformuota, nepaisant tų, galbūt, išankstinių nuostatų. Ir kad ji bus suformuota nepriklausomai nuo to, ar ponia Blinkevičiūtė bus premjerė, ar nebus premjerė“, – LRT televizijai antradienį sakė G. Nausėda.

Anot jo, tokia Vyriausybė galėtų stabiliai veikti, tačiau tik tuo atveju, jei būtų suderintos visų trijų ją sudarančių partijų vertybinės nuostatos.

„Tokį signalą aš gavau ir vakar po mano įvykusių konsultacijų su tą koaliciją formuojančių partijų lyderiais. Aš galvoju, kad jeigu tokią koaliciją pavyktų suformuoti, šios partijos tikrai, mano akimis žiūrint, turi neblogų kandidatų atskiroms ministerijoms, jų vadovų pozicijoms užimti. Tai galėtų būti ir politiniu požiūriu pakankamai stabili Vyriausybė, bet labai svarbu, kad ir jos nuostatos bei programiniai uždaviniai labai smarkiai neišsiskirtų, tai šiuo atveju mes esame tarp dviejų kraštutinumų. Gali būt visiškai stabili Vyriausybė, bet ideologinės nuostatos tokios tolimos, kad ji iš esmės tik tuo stabilumu ir tegali pasigirti ir iš esmės yra neveikli“, – kalbėjo prezidentas.

„Gali būti veikli Vyriausybė, tačiau tiek veikli, kad kažkuriame etape, ir ne už ilgo, galėtų pradėti buksuoti ir visiškai užklimptų“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas pabrėžė, kad nors Liberalų sąjūdis teoriškai dar turi galimybių prisijungti prie valdančiosios daugumos, to daugiau nei trečdalį Seimo mandatų susišlavusiai LSDP, jo nuomone, imtis veikiausiai neprireiks.

„Aš manau, kad rinkimus laimėjusių socialdemokratų padėtis tikrai yra tokia komfortiška arba dauguma yra tokia didelė, kad jie gali sau leisti nagrinėti skirtingas alternatyvas. Kadangi jie iš pat pradžių labai aiškiai dar po pirmojo rinkimų turo išreiškė lūkestį formuoti būtent tokią koaliciją, apie kurią mes dabar kalbame, teorinė galimybė, kad jie, kažkam tai nepavykus, turės galimybę pakeisti vieną iš koalicijos partnerių Liberalų sąjūdžiu, ji yra, ta tikimybė, bet veikiausiai, kad jiem to net ir nereikės“, – sakė šalies vadovas.

ELTA primena, kad žinios apie tai, kad V. Blinkevičiūtė atsisakys premjerės posto, žiniasklaidoje pasirodė antradienio popietę.

Apie tokį galimą V. Blinkevičiūtės sprendimą portalui LRT.lt nurodė keletas jos bendrapartiečių.

„Atrodome labai keistai, o rytoj atrodysime dar keisčiau“, – portalui sakė vienas partijos narių.

Ilgą laiką vengusi tiesiai atsakyti, ar socialdemokratų sėkmės atveju vadovaus Vyriausybei, likus kelioms savaitėms iki rinkimų V. Blinkevičiūtė patikino, kad imtųsi ministrės pirmininkės pareigų. Visgi, rinkimų naktį ši retorika pasikeitė.

Tiesiai atsakyti, ar, prezidentui pasiūlius, ji imtųsi formuoti Ministrų kabinetą ir eiti premjerės pareigas, V. Blinkevičiūtė negalėjo.

„Noriu pasakyti, kad mes turime suformuoti valdančiąją daugumą. Čia mūsų numeris vienas. Kada turėsime rimtą valdančiąją daugumą, mes priimsime sprendimus tiek prezidiume, tiek taryboje – dėl mūsų premjero ar premjerės pozicijos. Dabar kito atsakymo šiai dienai tikrai nebus“, – atsakyti vengė ji.

Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.