Pavojus dėl „Ruby“ neišnyko

Nedaug trūko, kad į Klaipėdos uostą būtų pasikviestas laivas „Ruby“ su pavojingu amonio nitrato, arba salietros, kroviniu.

Tokia tikimybė dar vis išlieka, nes laivą žadėjusi priimti Malta jo atsisakė. „Ruby“ bent jau praėjusią savaitę vis dar lūkuriavo Šiaurės jūroje prie Didžiosios Britanijos.

Į Klaipėdos uostą šis laivas su 20 tūkst. tonų rusiškos salietros planavo atplaukti rugsėjo antroje pusėje. Kilus skandalui, Lietuva rugsėjo 23 d. atsisakė priimti šį laivą.

„Ruby“ pavyzdys įrodė, kad Klaipėdos uoste laivų su pavojingais kroviniais priėmimo sistemoje ne viskas gerai. Sistema turėtų veikti taip, kad joks pavojų uostui ir Klaipėdos miestui galintis kelti laivas net nebandytų „prasmukti“.

Uosto tarnybos neturėtų pro pirštus žvelgti į su pavojingu kroviniu atplaukiantį laivą. Jos turėtų vykdyti griežtą atranką, ką galima priimti į uostą, o ko – ne.

Neturėtų būti taip, kad tik Seime Vyriausybės valandoje šalies premjerė ekspromtu nuspręstų, jog viešumoje didžiulio rezonanso sulaukusio laivo priimti į uostą nevertėtų.

Juo labiau kad jo krovinys – amonio nitratas, jei sprogtų, nuneštų nemažą dalį ne tik uosto, bet ir miesto. Pavyzdys yra Libano Beiruto uostas, kur 2020 m. rugpjūtį sprogus netinkamai sandėliuotai salietrai žuvo keli šimtai žmonių, o nuostoliai siekė milijardus JAV dolerių.

Salietros sąsaja su terorizmu

Savotiška laivo „Ruby“ pamoka Lietuvoje galima laikyti tai, kad pradėti svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano pakeitimai.

Uosto tarnybos neturėtų pro pirštus žvelgti į su pavojingu kroviniu atplaukiantį laivą.

Akcentuojamos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo priemonės. Aiškiai pabrėžiama, kad stiprinant uosto apsaugą siekiama užkirsti kelią terorizmui, ginklų, padegamųjų užtaisų ir sprogmenų patekimui į jūrų uosto teritoriją, laivus, uosto įrenginius.

Klausimas, ar „Ruby“ šiuo atveju būtų buvę galima „pakišti“ po terorizmo ar sprogmenų nuostata? Jis plukdė rusišką salietrą, kuri naudojama žemės ūkyje kaip trąša.

Tam tikromis aplinkybėmis netinkamai laikoma ar specialiai detonuota ji gali virsti galingu sprogmeniu.

Buvo galima kelti ir terorizmo prielaidą, nes salietra į laivą buvo pakrauta Rusijos Kandalakšos uoste. Rusija yra šalis, kuri užpuolė Ukrainą, joje vykdo teroristinius aktus bombarduodama miestus su gyventojais, energetikos infrastruktūrą.

Niekas negalėtų paneigti, kad Rusija negali sukelti kokios nors „skaudžios akcijos“ rytinės Baltijos šalyse, juo labiau kad propagandinio lygio grasinimų iš jos yra buvę.

Riziką keliantys kroviniai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinis saugos planas numato, kokia tarnyba ką daro uoste, taip pat tai, kaip įvairios tarnybos kontaktuoja tarpusavyje.

Vertinant laivo „Ruby“ atvejį su 20 tūkst. tonų salietros, pavojingos sprogios medžiagos, uosto saugos plane nėra numatyta tiesioginio atvejo, kas už tokio laivo priėmimą būtų atsakingas.

Atsakinga tarsi ir turėtų būti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes ji tiesiogiai organizuoja ir kontroliuoja laivų judėjimą, taip pat teikia informaciją apie laivus, kurie nori įplaukti į uostą su pavojingais kroviniais.

Atsakingi, bent iš dalies, galėtų būti tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tiek Muitinė, nes jie vykdo su uosto veikla susijusią kriminalinę žvalgybą. Jei Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsakinga už kokių nors nelegalių ar sankcijas turinčių asmenų patekimą iš laivų į Klaipėdos uostą, tai Muitinė turi vertinti į uostą atgabenamų krovinių riziką.

Šiuo atveju aišku, kad pradžioje planuotas, o vėliau premjerės sprendimu atsisakytas priimti 20 tūkst. tonų pavojingas salietros krovinys turėjo būti vertintas kaip keliantis riziką. Tokiam kroviniui patekti į Klaipėdos uostą pagal jo saugos planą iš karto turėjo būti uždegta raudona šviesa.