Dabar, atsukusi laiko juostą atgal, norėčiau šiai gydytojai padėkoti. Suprantu, kad prieš gerą ketvirtį amžiaus ji buvo savo laiką šiek tiek pralenkęs žmogus. Dabar bene visi gydytojai kala mums į galvas: pirmiausia pakeiskite gyvenimo būdą, mitybą, ir tik jei tai nepadeda, griebkitės vaistų.

O kiek visokių terapijų, taip pat padedančių išvengti vaistų, radosi: dėmesingo įsisąmoninimo (kitiems geriau žinomo anglišku mindfulness pavadinimu), miško, jogos, dailės, skaitymo, ir pan. Į kai kurias iš jų net galima gauti šeimos gydytojo siuntimą – paprašykite.

Tiesa, vaistų išgerti daug paprasčiau, nei būti fiziškai aktyviam. Galima ir neatsitraukiant nuo televizoriaus ar kompiuterio, kai vienoje rankoje – pultelis ar pelė, o kitoje – vaistai ir stiklinė vandens. Tačiau juk nuodėmė, žinant visą fizinio aktyvumo teikiamą naudą, kartkartėmis nepakelti sėdimosios nuo sofos. Juolab kai tiek nemokamų fizinį aktyvumą skatinančių veiklų. Ypač dabar. Ypač spalio mėnesį. Taigi, naudokimės. Ypač žinodami, kad, be visokeriopos naudos organizmui, be gyvenimo ilginimo ir suteikiamos galimybės vienų ligų išvengti, o kitas – sušvelninti, judesys duoda ir tokį teigiamą šalutinį efektą. Juk fiziškai aktyvūs – laimingesni.