Atsigavimas kituose regionuose

Nepriklausomais vadinami žuvininkystės mokslininkai įvertino, kad 2025 metais didesnės žvejybos apimtys galėtų būti taikomos ES vandenyse Atlanto vandenyno Šiaurės Rytų dalyje, įskaitant ir Šiaurės jūros baseiną.

Šiame regione 2025 metais planuojama taikyti minimalius žvejybos ribojimus.

Taip pat konstatuota, kad ES taikytos žuvų išteklių valdymo priemonės buvo rezultatyvios Viduržemio jūroje. Tačiau čia, skirtingai nei Antante ir Šiaurės jūros baseine, neplanuojama visiškai panaikinti buvusių žvejybos draudimų. Jie išliks atskirų rūšių žuvims.

Žuvų išteklių atsigavimas pastebimas ir Juodojoje jūroje. Čia jį galėjo lemti ir jau trečius metus vykstantis karas Ukrainoje. Įprasta, kad kai kuriame nors regione vyksta karas, žvejybos intensyvumas sumažėja, o žuvų ištekliai didėja.

Kol kas ES institucijose laikomasi nuostatos, kad minimalius žvejybos ribojimus reikėtų išlaikyti ir Juodosios jūros regione.

Taršesnė net už Juodąją jūrą

Padėtis Baltijos jūroje toliau kelia ypač didelį nerimą. Konstatuojama, kad keturios iš dešimties Baltijos jūros žuvų tiesiogiai nebegaudomos. Jos gali būti imamos iš tinklų tik kaip priegauda, tai yra kaip netyčia pakliuvę laimikiai.

Nors Baltijos jūros rytinėje dalyje jau nuo 2020 metų uždrausta gaudyti menkes, jų ištekliai taip ir nepadidėjo.

Jau ne pirmą kartą konstatuojama, kad Baltijos jūros regione žuvų ištekliams didžiulę žalą daro tai, kad tai ji esanti ES mastu labiausiai užterštas vandens telkinys. Ne visi su tuo sutinka, juo labiau kad pateikiami oficialūs duomenys, kad tarša Baltijos jūroje mažėjanti. Yra manančių, kad ne Baltija, o Juodoji ir Viduržemio jūros yra labiausiai užteršti su ES šalimis susiję vandens telkiniai.

2025 metais Baltijos jūroje planuojami dar didesni žvejybos suvaržymai.

Į Viduržemio jūrą teršalai neva tekantys iš Šiaurinės Afrikos regiono šalių.

Juodąją jūrą neva labiausiai teršianti Rusija, taip pat jos sukeltas karas Ukrainoje. Vien ko vertas Ukrainos Kachovkos užtvankos susprogdinimas, kai į Juodąją jūrą nutekėjo tūkstančiai tonų teršalų.

Nepaisant skirtingų nuomonių apie Baltijos jūrą, ji vis labiau tampa savotiška juodąja žvejybos skyle. Joje tarsi visos žuvys kažkur susiurbiamos nematomos jėgos. Yra manančių, kad ne tiek tarša, kiek klimato kaita, kai Baltijos jūros regione kyla temperatūra, daranti didžiausią įtaką žuvims.

Dar griežtins draudimus

2025 metais Baltijos jūroje planuojami dar didesni žvejybos suvaržymai.

Rytinėje Baltijos jūros dalyje ir toliau bus draudžiama menkių žvejyba. Taip pat bus imamasi reguliuoti ir menkių priegaudą tiek rytinėje, tiek vakarinėje Baltijos jūros dalyse.

Siūloma įvesti menkių žvejybos draudimą vakarinėje Baltijos jūros dalyje. Iki šiol toks draudimas buvo tik rytinėje Baltijoje.

Taip pat visoje Baltijoje siūloma gerokai apriboti kilkių arba vadinamųjų šprotų žvejybą. Tuo pat metu būtų šiek tiek didinamas strimelių arba dar vadinamųjų Baltijos jūros silkių sugavimų kiekis.

Nuspręsta, kad 2025 metais būtų mažinamos ir Baltijos jūros laukinių lašišų sugavimo kvotos. Jos ir taip buvo mažos skaičiuojamos ne tonomis, kaip kitų žuvų, o vienetais. Žvejai jau seniai aiškino, kad specialiai gaudyti vienetais kvotuojamas lašišas neapsimoka, nes neatsiperka jų žvejybos išlaidos.

Apribojimai būtų taikomi ir kitoms Baltijos jūros žuvims, netgi toms, kam jie iki šiol nebuvo taikomi.

Žvejybos limitai būtų taikomi visoms 10-iai Baltijos jūros pramoninės žvejybos žuvų. Nelimituotos liktų veikiausiai tik kokios nors invazinės žuvys, kaip, pavyzdžiui, grundalai, kurie į Baltiją atkeliavo iš Juodosios jūros ir minta vietinių žuvų ikrais.