Pasak duomenis surinkusio SEB banko Prevencijos departamento direktorės Daivos Uosytės, tai, kad nusikaltėlių taikiniu neretai tampa ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, lemia nusikaltėlių noras pasipildyti kišenes nekukliomis pinigų sumomis.

„Piktadariai supranta, kad įmonių sąskaitose galima rasti didesnį grobį, todėl šioje srityje jie veikia atkakliau ir pasitelkia platų įvairių priemonių ir sukčiavimo technikų arsenalą. Sukčiai nuolat atakuoja organizacijas įvairiais būdais, siekdami išvilioti jautrius duomenis ar tiesiog iškart pasisavinti pinigus. [...] Praktika rodo, kad žmogiškasis veiksnys dažniausiai yra silpniausia sistemos grandis. Daugiausia sukčiavimo bandymų būna nukreipta į darbuotojus“, – teigė D. Uosytė.

Ji taip pat akcentuoja, kad, siekdami paveikti potencialias aukas, sukčiai išnaudoja tiek technologijas, tiek emocijas.

Kartais kaip geriausias saugiklis suveikia laikas, skirtas emocijoms nurimti ir pasitikrinti, ar sukčių nupiešta situacija atitinka tikrovę.

Nusikaltėliai sugeba pasitelkti vaizdo ir garso įrašų klastotes, kad paveiktų asmenis, kurie įmonėje atsakingi už mokėjimus. Apgavikai stengiasi sukelti emocijų, kad aukos priimtų spontaniškus sprendimus ir suteiktų prieigą prie mokėjimo duomenų ir sąskaitų, kurias kėsinamasi apvogti.

„Todėl kartais kaip geriausias saugiklis suveikia laikas, skirtas emocijoms nurimti ir pasitikrinti, ar sukčių nupiešta situacija atitinka tikrovę. Laimėti laiko ir atidžiau patikrinti situaciją padeda sukčiavimo prevencijos mechanizmai [...] Šių mechanizmų paskirtis – apsaugoti verslo ir privačių klientų lėšas. Todėl kai kurios mokėjimo operacijos gali būti net sustabdomos, jei yra požymių, kad pinigai gali nukeliauti į sukčių sąskaitas“, – pažymėjo D. Uosytė.

SEB banko Lietuvoje duomenimis, beveik per aštuonis šių metų mėnesius sukčiai iš įmonių pasisavino apie 978 tūkst. eurų – daugiau negu dešimtadaliu (apie 12 proc.) didesnę sumą už tą, kurios banko verslo klientai dėl sukčių neteko per visus 2023 m.